Savivalda: reforma nepagerino keleivių vežimo autobusais situacijos, ji prastėja

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja Dovilė Sujetaitė sako, kad pradėjus reformą dalyje regionų buvo panaikinti kai kurie autobusų maršrutai.

„Reforma įvyko, pasekmes tikrai jaučiame, noriu pažymėti, kad daliai savivaldybių jokios įtakos ji nepadarė, tačiau daliai savivaldybių sukėlė neigiamų pasekmių. Matome, kad įsigaliojus pertvarkai vežėjai turėjo galimybę optimizuoti maršrutus, kitaip tariant, jų atsisakė“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete, kuris aptarė pernai liepą pradėtos reformos eigą, rezultatus ir perspektyvas, sakė D. Sujetaitė.

Anot LSA atstovės, dėl to sumažėjo regionų gyventojų galimybės viešuoju transportu vykti į kitus miestus, kur jie dirba ar važiuoja kitais reikalais: „Nuogąstavimus ir prieš reformą kėlėme tokius pačius, (...) matome, kad taip ir atsitiko“.

Jos teigimu, situacija pradėjus reformą prastėjo visoje šalyje, labiausiai – vakarų Lietuvoje.

Šilalės rajono meras Tadas Bartkus sako, kad rajone neliko 11 maršrutų iš 17-os, maždaug pusė gyventojų liko be susisiekimo su didmiesčiais.

„Situacija liūdnai tragiška (...). Po reformos iš septyniolikos maršrutų netekome vienuolikos, nuo rugsėjo neteksime dar vieno. Praktiškai liekame be jokio susisiekimo su didžiaisiais miestais. Pusė rajono gyventojų per panaikintus maršrutus neteko galimybės susisiekti su Klaipėda, kuri jiems yra tikrai labai svarbi. Liūdna darosi, kad tie maršrutai nyksta“, – komiteto posėdyje sakė T. Bartkus.

Pernai liepos 1-ąją įsigaliojo Kelių transporto kodekso pataisos, kuriomis pertvarkyta tolimojo susisiekimo autobusais rinka. Tarp esminių permainų – autobusai turi būti ne senesni nei 14 metų, o nuo 2026-ųjų – 10 metų.

Tikėtasi, kad pertvarka padės pritraukti į rinką naujų dalyvių ir taip skatins konkurenciją. Konkurencijos taryba skelbė, kad jos šiame versle trūksta.

Į maršrutų aptarnavimą pretenduojančios įmonės privalo turėti metus galiojančią banko ar draudimo bendrovės garantiją, o nesilaikant leidimo sąlygų vežėjas privalo mokėti 10 proc. garantijos sumos. Nuostolingų maršrutų aptarnavimui gali būti naudojamos valstybės lėšos.

Be to, numatomi aukštesni reikalavimai pirmos kategorijos autobusų stotims, kurių Lietuvoje yra aštuonios. Stotys turi būti pritaikytos žmonėms su negalia, jose turi būti įrengtos bilietų kasos, bagažo saugojimo kameros, poilsio kambariai vairuotojams.

Pataisos taip pat numato galimybę į rinką norinčius patekti vežėjus tikrinti, ar jie neturi sąsajų su priešiškomis valstybėmis, už jų nėra tarp sankcionuojamų asmenų ar įmonių. Be to, įmonės turi įrodyti, kad jos steigėjai, kontroliuojantys asmenys, galutiniai naudos gavėjai nekelia grėsmės šalies saugumui.

Nauji vežėjai šiuos reikalavimus turi atitikti jau nuo pernai liepos, o senbuviams prisitaikyti suteiktas 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis.

Vėliau LSA poziciją naujienų agentūrai BNS pakomentavo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Savivaldybių atstovams teigiant, kad dėl tarpmiestinių autobusų rinkos reformos šalyje sumažėjo maršrutų, susisiekimo ministras sako, jog tai netiesa. Mariaus Skuodžio teigimu, vežėjų skaičius mažėjo dar iki pertvarkos pradžios pernai liepą.

„Jeigu pasižiūrėtumėte į statistiką, maršrutų sumažėjimas įvyko po pandemijos dar iki Seimui priimant sprendimus (pernai kovą – BNS). Kai aš kartais išgirstu kritiką, kad tariama reforma sumažino maršrutus, tai yra netiesa, nes statistika rodo ką kita“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. Skuodis. 

Tolimojo susisiekimo autobusais rinka pertvarkyta pernai liepos 1-ąją įsigaliojusiomis Kelių transporto kodekso pataisomis. Jomis, be kita ko, tikėtasi pritraukti į rinką naujų dalyvių ir skatinti konkurenciją, nes Konkurencijos taryba anksčiau konstatavo, kad jos šiame versle trūksta. 

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Dovilė Sujetaitė trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė, kad pradėjus reformą dalyje regionų buvo panaikinti kai kurie autobusų maršrutai, dėl to sumažėjo regionų gyventojų galimybės viešuoju transportu vykti į kitus miestus. 

Šilalės rajono meras Tadas Bartkus sakė, kad rajone neliko 11 maršrutų iš 17-os, maždaug pusė gyventojų liko be susisiekimo su didmiesčiais.

M. Skuodis tikino, kad reforma išsprendė su šia rinka susijusias teisines problemas, tačiau dar reikia „sudėlioti taškus“.  

„Mūsų bendras tikslas ir su vežėjais, ir su visomis suinteresuotomis pusėmis – užtikrinti, kad tas susisiekimas visoje Lietuvoje būtų maksimaliai užtikrintas, ir vežėjai to nori. Dabar jau teisinis mechanizmas, visa teisinė bazė sudėliota taip, kad ta galimybė būtų (...). Dabar mes pagaliau turime teisinį tikrumą, tiesiog turime sudėlioti taškus ir susikoncentruoti ne į kritiką, o kad patenkintume klientų poreikius“, – kalbėjo M. Skuodis.

Pasak jo, ankstesnė teisinė bazė buvo sudėtinga: „Ką mes turėjome popandeminiu laikotarpiu pastaruosius kelerius metus – tikrai sudėtingą teisinę situaciją, teismų sprendimų dėl įvairiausių skundų, apskundimų vieni kitų ir tokį netikrumą“.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius trečiadienį teigė, kad maršrutų skaičius nuolat mažėjo nuo Covid-19 pandemijos pradžios iki praėjusių metų liepos, o po pertvarkos iš rinkos pasitraukė penki vežėjai.

LTSA duomenimis, šiuo metu 28 įmonės Lietuvoje aptarnauja 230 maršrutų. 

Lietuvos keleivių vežimo asociacijai atstovaujantis advokatas Justinas Šileika komiteto posėdyje sakė, kad 2019 metais 363 maršrutus aptarnavo 43 vežėjai.

Valdas PRYŠMANTAS / BNS

Asociatyvi 132rf nuotr.