„Trumpai sakant, tai baklažanai auginami kaip ir paprikos, – pokalbį apie baklažanus pradėjo dešimt metų juos auginanti A. Markevičienė. – Dabar neįsivaizduoju, kaip jie gali nederėti šiltnamyje ar lauke, bet kartas nuo karto pati sau primenu pirmus auginimo metus – tada ir man nedaug užderėjo. Tad sėdau prie kompiuterio ir išsiaiškinau visas auginimo paslaptis. O jų visai nedaug! Baklažanai nederės, jeigu bus mažai saulės, jeigu bus per karšta arba per šalta. Sodinkite juos labiausiai saulėtoje šiltnamio ar lauko vietoje. Štai ir viskas. O visa kita, kaip ir visoms daržovėms: derlingas dirvožemis, laistymas, tręšimas, profilaktika ir gydymas nuo grybelinių ligų ir kenkėjų.“
Peroksiduotas vanduo pastiprina sudygusius daigus
Jeigu auginate paprikas, nebus sunku perprasti ir baklažanų auginimo subtilybes. Vos peržengus metų slenkstį užverda diskusijos, kada geriausia užsiimti įvairių daržovių sėja. Pavyzdžiui, paprikas vieni sėja sausį, kiti – vasarį. Aldona nėra pasirinkusi labai tikslaus laiko, tad tiek baklažanų, tiek paprikų sėklas į žemę suberia sausio pabaigoje arba vasario pradžioje.
„Šiemet planuoju pasidarbuoti šiek tiek anksčiau, sausio pabaigoje. Nors baklažanai nėra tokie jautrūs persodinant kaip agurkinės daržovės, juos sėju į daigyklą su mažais indeliais, po vieną sėklytę – taip saugiau. Naudoju žemę daigams, bet rekomenduoju per daug netaupyti, rinktis brangesnę, nes yra pasitaikę metų, kai pigesniame daigams skirtame substrate, sėklos sudygo, bet daigai, vos ūgtelėję, sustojo. Tiesa, vėliau šiltnamyje pasodinti į nuolatinę vietą pasivijo kitus daigelius, vis tik rizikuoti neverta“, – patarė pašnekovė.
Pasėjusi daigyklas ji uždengia stiklu arba maistine plėvele – tai leidžia žemę išlaikyti drėgną, tik kas kelias dienas atidengia pavėdinti. Kol baklažanų ir paprikų sėklos sudygsta, daigyklas ji laiko namuose ant šiltos krosnies. „Labai gera vieta – daigeliai pasirodo po kiek daugiau nei savaitės, nors rašoma, kad turėtų sudygti per 2–3 savaites“, – sakė A. Markevičienė.
Kai tik sėklos sudygsta ir parodo žalius daigelius, daigyklas ji perkelia ant šviesios ir šiltos palangės, laiko uždengtas skaidria danga, kol daigiukai pasiekia „stogą“. Ūgtelėjus daigeliams, danga arba pakeliama, kad nesiektų lapelių arba nuimama, o žemę atsargiai drėkina purkštuvu. Norėdama pastiprinti jaunius daigelius, kartas nuo karto papurškia peroksiduotu vandeniu (į 1 l vandens įpila 2 šaukštus peroksido). Pradėti juo laistyti galima dar augančius daigyklose, tik nepatartina lieti ant lapelių.
„Esu skaičiusi, kad tokiame vandenyje galima 12–24 val. pamirkyti sėklas, prieš sėjant. Ir sėkloms sveika, ir 3–4 dienom greičiau sudygsta. Dar nesu išbandžiusi, bet šiemet būtinai pamėginsiu“, – pasakojo vis ką nors nauja atrandanti ir išbandanti Aldona.
Sodina ir šiltnamyje, ir lauke
Atėjus pavasariui, nešti daigus į šiltnamį pašnekovė neskuba, laukia, kol baigsis naktinės šalnos, ir tik maždaug gegužės viduryje tiek baklažanus, tiek paprikas sodina jau į nuolatinę vietą. Augintoja džiaugiasi, kad šiltnamio ir lauko lysvių žemė derlinga, tad prieš sodindama daigelius, į duobutes deda tik komposto arba perpuvusio paukščių mėšlo granulių, vietoje jų tinka ir žuvų miltai.
Jeigu augalams reikia daugiau šilumos, ji rekomenduoja iškasti didesnes duobutes, įdėti nupjautos žolės (pūdama ji šildys jauno augalo šaknis), ant viršaus užpilti žemės, komposto ir tik tada įsodinti daigą.
„Gegužės viduryje baklažanus sodinu ir lauko lysvėse. Norėdama apsaugoti nuo šalnų, uždengiu 5 l plastikiniais buteliais (vieną perpjovus perpus, galima padaryti ir du apsauginius gaubtus – savotiškus mini šiltnamius), – patarimų negaili A. Markevičienė. – Pernai lysvėse baklažanai augo tarp arbūzų ir melionų, todėl virš jų pastačiau laikinuosius inspektus. Jie labai patogūs, be to, daržas atrodo tvarkingai.“
Šiltomis dienomis ji atidengdavo inspektų galus arba atversdavo agroplėvelę, kad augalams nebūtų per karšta. Maždaug po mėnesio, kai naktimis temperatūra jau buvo ne žemesnė nei 10 °C, inspektus išmontavo.
Augalams svarbiausia – šviesa ir šiluma
Išskirtiniais poreikiais, pasak patyrusios daržininkės, augantys baklažanai nepasižymi. Žinoma, nemėgsta vandens trūkumo, kaip ir pomidorai nesibaimina skersvėjo, tik šviesos ir šilumos jiems labai reikia. Lauke juos sodina pietinėje šiltnamio pusėje, o jeigu parenka kitą vietą, kaip sienelę pasodina ežiuolių arba kitokių tankiai suaugančių augalų, galinčių užstoti šiaurinį vėją.
Sodinant šiltnamyje reikėtų pagalvoti, ar kiti augalai baklažanams neužstos šviesos – šešėlyje jie vangiai augs ir mažai derės. „Man taip buvo nutikę pirmais baklažanų auginimo metais. Sodindama nepagalvojau, kad aukšti pomidorai per daug užstos šviesą. Derliaus sulaukiau, bet labai menko“, – apie vieną didžiausių klaidų užsiminė pašnekovė.
Ypatingų trąšų, baklažanams augant, ji nenaudoja, bet nepraleidžia progos palaistyti dilgėlių ar kitų žolių raugu su mielėmis, puikiai tinkančiu ir pomidorams. O profilaktikai nuo grybelinių ligų ir šaknų puvinio Aldona pasigamina pieno, jodo ir boro mišinio. Į 10 l vandens ji pila 1 l pieno, rūgpienio arba išrūgų, įlašina 15–30 lašų jodo ir įberia 1–2 šaukštelius boro miltelių. Toks mišinys tinka ne tik baklažanams, bet ir agurkams, pomidorams, paprikoms.
„Juo laistau tol, kol daigai suauga ir pradeda megzti vaisius. Bet nereikėtų pamiršti, kad boro miltelių galima naudoti ne daugiau nei du kartus per sezoną, – primena A. Markevičienė. – Kol daigeliai mažesni, į vandenį įmaišau tik pieno ir jodo (laistau maždaug kas dvi savaites), kai gerokai ūgteli, pora kartų įmaišau ir boro miltelių.“
Kaip žinoti, kada prinoksta baklažanai?
Nors vaisiai sunkūs, augintoja neskuba smaigstyti atramų augalams, ypač augantiems lauke, mat labiau kresnas augalas yra pakankamai tvirtas ir pats išlaiko vaisius. Jeigu šiltnamyje užauga aukštesni ir laibesni, tai priklauso ir nuo veislės, žinoma, reikėtų juos paremti.
Paklausta, kokį mėnesį sulaukia pirmųjų prinokusių baklažanų, Aldona prisiminė skaitytą diskusiją internete. Viename komentare buvo rašoma, kad kai vaisiai patamsės, tada ir reikės skinti: „Bet tai visiškai netiesa! Baklažanai ypatingi tuo, kad vos užmegzti vaisiai yra tokios spalvos, kokios bus ir užaugę. Priešingai nei daugelis vaisių, nokdami jie dažniausiai nekeičia spalvos.“
Kada pradės nokti baklažanai, priklauso ir nuo oro, ir nuo veislės, bet derliaus jau galima tikėtis liepos pabaigoje–rugpjūčio viduryje. Orientuotis dar padės žinant, koks veislei būdingas dydis, taigi įsigyjant reikėtų tuo pasidomėti.
„Nusipjaunu tada, kai noriu šeimai pagaminti gardų troškinį, – šypsojosi patyrusi daržininkė. – Beje, jų užauga taip gausiai, kad kartais tenka parsinešti kiek peraugusių vaisių. Bet dėl to jų skonis nenukenčia, gal kiek kietesnė odelė, tad ją nulupu.“
Baklažanų gaminimo receptų netrūksta, tvirtino A. Markevičienė: ką gaminsi – vis bus skanu. Ji šeimą dažnai palepina baklažano, svogūno, pomidorų ir mėsos arba fetos sūrio troškiniu. „Skanus ir greitai paruošiamas, prie jo tinka ir duona, ir bulvės. Vasaros pietums – pats tas“, – sakė pašnekovė.
Kubeliais supjaustytų baklažanų, ji užšaldo ir žiemai. Taip pat paruošia konservuotų daržovių mišinių troškiniams ir sriuboms. Supjaustytus ir termiškai su aliejumi apdorotus pomidorus, baklažanus, morkas, svogūnus, prieskonines žoleles sudeda į iškaitintus stiklainius ir išrikiuoja sandėlio lentynose. „Pasitaiko, kad po žiemos lieka vienas kitas uogienės ar sulčių stiklainis, bet kiek beprigaminčiau daržovių mišinių – visus per žiemą šeima suvalgo“, – džiaugiasi Aldona.
Aldonos MARKEVIČIENĖS nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.