„Šedevro kambaryje“ susitinka XVII a. meno kūriniai ir XXI a. technologijos

 „Šedevro kambaryje“ lankytojai audiovizualinėmis ir multimedijų priemonėmis panardinami į meno šedevro kontekstą ir gali asmeniškai, netrukdomi išorės garsų, vaizdų ir kitų lankytojų patirti meno kūrinį. Šią patirtį kūrė įvairiais apdovanojimais įvertinti teatro režisierius Paulius Markevičius ir dramaturgė Birutė Kapustinskaitė bei plati kompozitorių, architektų, dizainerių, menotyrininkų komanda.

„Šedevro kambarys“ kaip sustojusio laiko celė

Paroda „Šedevro kambarys. Franso Halso evangelistai iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus kolekcijos“ – tai unikali galimybė susitikti su meno kūriniais ypatingomis sąlygomis. „Šedevro kambaryje“ eksponuojami genialaus XVII a. portretisto F. Halso darbai – šv. Luko ir šv. Mato portretai. Abu jie atvežti iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus, prasidėjus plataus masto karo veiksmams Ukrainoje. Ekspozicijoje meno kūriniai tarsi aktoriai surengia savo pasirodymą asmeniškai kiekvienam lankytojui.

Pasak B. Kapustinskaitės, žvelgiant į Lietuvos muziejų ir parodų konstekstą, toks individualus, tik dviem darbams pristatyti skirtas atskiras kūrinys, vedantis į susitikimą su jais, pristatomas pirmą kartą.

„Tai didžiulė prabanga, kurią patirti kviečia muziejus. „Šedevro kambarys“ tampa tarsi sustojusio laiko cele, kur saugiai galima stabtelėti, susitelkti, pabėgti nuo supančios realybės. Čia lankytojui nubrėžiamas meninis tiltas į kitą laikmetį, privačią erdvę, kurioje sužinome daugiau apie kūrėją, jo aplinką, tapybą bei patį stebėjimo veiksmą. „Šedevro kambario“ patirtis inspiruos stebėti, fiksuoti detales, sutelkti dėmesį ir lankant kitus meno kūrinius“, – priduria režisierius P. Markevičius.

Teatras muziejaus erdvėje

Ekspozicijos „Šedevro kambarys. Franso Halso evangelistai iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus kolekcijos“ lankytojai savo patirtį apibūdino kaip teatrą vienam žiūrovui. Teatro lauke dirbantys B. Kapustinskaitė ir P. Markevičius džiaugiasi lankytojų įvertinimais:

„Dirbant muziejuje aplanko malonus jausmas, kad prisilieti prie nevienadienių vertybių, o mūsų atveju, ieškodami naujų technologinių perteikimo sprendimų, tapome tarsi tranzitiniais jungikliais tarp buvusio ir būsimo laikų“, – pasakoja režisierius P. Markevičius.

„Kuriant muziejaus erdvėje, labai smagu matyti muziejaus atvirumą tarpdiscipliniškumui. Siekėme sukurti patirtį, kuri atvestų prie jau sukurtų darbų, padėtų įsijausti ir juos patirti“, – teigia B. Kapustinskaitė.

Svarbų vaidmenį projekte atliko ir dirbtinis intelektas, kuris generuoja kiekvieno žiūrovo atvaizdą, nutapytą F. Halso teptuko maniera. Tikimasi, kad toks suvenyras lankytojui primins šią išskirtinę patirtį ir patį F. Halsą. Režisieriaus P. Markevičiaus teigimu, F. Halsas gebėjo originaliai stebėti ir matyti aplinką: „Šis bruožas primena, kad kiekvienas gyvename ne vien išorės diktuojamame pasaulyje, ir įkvepia įsiklausyti į savo vidinius pojūčius.“

„Galimybė skirti daugiau laiko dviem konkretiems darbams sukūrė sulėtėjusio laiko pojūtį ir potyrį, kad dabartis ir praeitis susijungia dabartiniame momente, nes darbai, tapyti XVII a., su žiūrovu kalbasi ir XXI a., o žmonės, jų egzistenciniai klausimai niekuo nesiskiria nuo pamatinių dabarties klausimų“, – pasakoja B. Kapustinskaitė.

Kas yra šedevras?

„Šedevro kambario“ ekspozicija kviečia lankytojus ne tik apmąstyti F. Halso kūrybinį palikimą, bet ir pabandyti sau atsakyti į klausimą – kas yra šedevras?

„Tai, kas tavyje sujudina gelmę ir nepaleidžia, kas komunikuoja su tavimi, nepaisant laiko, kontekstų ir geografijos skirtumų. Kas liudija visišką profesinę meistrystę, tačiau joje gali įžvelgti tai, kas yra už amato ribų – galbūt labai paprastą elementą, tačiau būtent jis, atsidūręs laiku ir vietoje, profesinę meistrystę pakelia iki kito lygmens, kuris ir lieka atmintyje“, – dalijasi dramaturgė B. Kapustinskaitė.

„Objektas, prie kurio nejučiomis sulaikai kvapą. O nuo jo toldamas, dar atsigręži pasitikrinti, ar tai buvo tikra“, – į klausimą atsako režisierius P. Markevičius.

Ekspozicija „Šedevro kambarys. Franso Halso evangelistai iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus kolekcijos“ lankytojams bus atvira iki gegužės 26 d.

Halso nutapyti evangelistai liepą bus pristatyti dailininko personalinėje darbų parodoje Paveikslų galerijoje Berlyne.

Ateityje LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus „Šedevro kambaryje“ planuojama pristatyti kitus išskirtinius meno kūrinius, kuriais lankytojai taip pat galės gėrėtis vienumoje.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus informacija