Seimas sumažino sąrašą ūkinių veiklų, dėl kurių turi būti nustatytos sanitarinės apsaugos zonos

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymi, kad įstatymo pakeitimuose pakoreguotas klaidos taisymo pagrindu (kai veikla buvo vykdoma anksčiau, nei gretimose teritorijose pradėti formuoti žemės sklypai) nustatomų SAZ nustatymo mechanizmas.

„Daug gyventojų yra atgavę nuosavybę ir jų dokumentuose nėra įrašytos sanitarinės apsaugos zonos – daug įmonių yra „pakibusios“ ant to, kad jos jau daug metų vykdė veiklą, bet gyventojų nuosavybės dokumentuose nebuvo įrašyti duomenys apie tai, kad jiems yra nustatyti apribojimai. Tam, kad įmonės galėtų įregistruoti sanitarinės apsaugos zonas, joms yra taikomas vadinamasis klaidos taisymo mechanizmas, galiojantis 10 metų. Priimtu įstatymu mes išvardiname, kaip įmonės gali ištaisyti tą klaidą ir įregistruoti sanitarinės apsaugos zonas. Yra du namų darbai, kuriuos jos turi atlikti: atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir žemėlapyje nubraižyti erdvinį atspindėjimą – sumodeliuoti kvapų ar triukšmo sklaidą – kam nustatoma sanitarinė apsaugos zona“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė S. Gentvilas.

Nacionalinės žemės tarnybos pažyma turės būti teikiama kartu su prašymu įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento.

Priimtomis pataisomis įtvirtintas dar vienas pakeitimas – veiklos vykdytojai apie klaidos taisymo atvejais nustatytas SAZ turės informuoti į jas patenkančių žemės ir pastatų savininkus.

Atsižvelgiant į Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus pasiūlymus, įstatyme atsisakyta prievolės nustatyti SAZ dėl kai kurių veiklų: tekstilės pluoštų paruošimo ir verpimo, techninių ir pramoninės tekstilės gaminių, sumontuotų parketo grindų, kuro granulių iš presuotos medienos, cheminių pluoštų, stiklo, porceliano, keramikos gamybos, elektros įrangos, elektros, variklinių transporto priemonių, vaistų pramonės, farmacijos preparatų, baldų ir čiužinių gamybos ir kt.

„Tokias veiklas vykdančios įmonės turi susimodeliuoti, koks jų poveikis aplinkai ir su tuo poveikiu privalo įtilpti į savo sklypo ribas – jiems sąlygos griežtėja. Mes matome, kad tų veiklų technologijos taip ženkliai pagerėjo, kad jos privalo įtilpti į savo sklypo ribas“, – sakė S. Gentvilas.

Kai kuriais atvejais, kai planuojama vykdyti didesnės apimties veiklą, nei buvo nustatyta iki šiol, prievolė nustatyti SAZ išlieka, kai kur sumažinama – pastatuose, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, nustatytų sutartinių gyvulių (SG) skaičius – kiaulių – 500, nustatytos sanitarinės apsaugos zonos plotis mažėja nuo 1500 iki 1000 m. (SG skaičius nustatomas perskaičiuojant gyvūnų skaičių Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro nustatyta tvarka).

Gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonų nelieka šioms veikloms:

• Avalynės gamyba, kai gamybos pajėgumas – 100 ir daugiau batų porų per parą.
• Sumontuotų parketo grindų gamyba, kai gamybos pajėgumas – 5 000 m² ir daugiau per parą.
• Kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba, kai gamybos pajėgumas – 5 000 m² (ar 50 m³) ir daugiau per parą.
• Kuro granulių iš presuotos medienos ar pakaitalų, aglomeruotos kamštienos gamyba, dirbinių gamyba iš natūralios ar aglomeruotos kamštienos.
• Dažų, lakų ir panašių dangų medžiagų, spaustuvinių dažų ir mastikų gamyba kai gamybos pajėgumas – nuo 0,5 iki 10 tonų per parą.
• Muilo ir ploviklių, valiklių ir blizgiklių gamyba, kai gamybos pajėgumas – nuo 0,5 iki 10 tonų per parą.
• Kvepalų ir tualeto priemonių gamyba, kai gamybos pajėgumas – nuo 0,5 iki 5 tonų per parą.
• Cheminių pluoštų gamyba.
• Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų (farmacijos produktų) gamyba, kai gamybos pajėgumas – 0,5 tonos ir daugiau per parą.
• Kitų cheminių medžiagų gamyba.
• Stiklo ir stiklo gaminių bei dirbinių gamyba ir perdirbimas (atgavimas).
• Ugniai atsparių gaminių gamyba, kai gamybos pajėgumas – vienos iki 10 tonų per parą.
• Statybinių medžiagų iš molio gamyba, kai gamybos pajėgumas – nuo vienos iki 10 tonų per parą.
• Kitų porcelianinių ir keraminių gaminių bei dirbinių gamyba, kai gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą.
• Cemento, kalkių ir gipso gamyba, kai gamybos pajėgumas – iki 10 tonų per parą.
• Abrazyvinių gaminių ir niekur kitur nepriskirtų nemetalo mineralinių produktų gamyba, kai gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą.
• Elektros įrangos gamyba: elektros variklių, generatorių ir transformatorių gamyba; baterijų ir akumuliatorių gamyba; laidų ir instaliacijos įtaisų gamyba; elektros apšvietimo įrangos gamyba.
• Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba, kai gamybinių patalpų plotas didesnis kaip 1 000 m2.
• Geležinkelio lokomotyvų ir riedmenų gamyba, kai gamybinių patalpų plotas didesnis kaip 1 000 m².
• Niekur kitur nepriskirtų transporto priemonių gamyba, kai gamybinių patalpų plotas didesnis kaip 1 000 m².
• Baldų gamyba, čiužinių gamyba.
• Elektros gamyba, garo tiekimas ir oro kondicionavimas: katilinių, šiluminių elektrinių, kogeneracinių elektrinių, kurių suminė vardinė (nominali) įrenginių šiluminė galia yra 50 MW ir didesnė.
• Transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos atliekų apdorojimas, mašinų duženų išmontavimas.
• Juodųjų ir spalvotųjų metalų atliekų laužo perdirbimas (atgavimas).

LRS Kanceliarijos informacija

123rf nuotr.