Seimo detektyvas: kas užjuodino įrašą?

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų (ST) naujos redakcijos įstatymas, įsigaliosiąs, kaip numatyta, 2025 m., palies apie 100 tūkst. žemės ir miško savininkų. Deja, jų nuomonė, argumentai nepageidaujami, kuriant naujas saugomas gamtines buveines, nustatant jų ribas bei tvarkymą. Praėjusį trečiadienį vykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) nuotoliniame posėdyje šią problemą priminė ir nemažai kritinių pastabų apie ST įstatymo pakeitimo įstatymo projektą išsakė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽSA) valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis. Parlamento AAK tinklapyje skelbiamame posėdžio įraše jo pasisakymas „išgaravo“.

Staiga nutrūko

Posėdžio pradžioje ST įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ilgai pristatinėjo Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius. AAK pirmininkė Aistė Gedvilienė leido A. Gaižučiui pasisakyti 7 min. Jis, posėdžio tiesioginės transliacijos metu rodydamas skaidres ir komentuodamas jose paties surašytus faktus ir mintis, kaip tobulintinas ST įstatymo pakeitimo projektas, kalbėjo apie 10 min. Neilgai trukus, kai pasibaigė posėdis, jo įrašas pasirodė AAK svetainėje. Tačiau jame šis A. Gaižučio pasisakymas netruko nė minutės.

LMŽSA vadovo A. Gaižučio kalba įraše nutrūko 13 val. 36 min., spėjus pasakyti, jog ataskaitoje, kurią AM pateikė Europos Komisijai, teigiama, kad 90 proc. šalies miškų būklė yra bloga. Tokia išvada padaryta remiantis tik 12 sklypų įvertinimu.

Tvyrojo tyla ir juoduma

Posėdžio įraše vietoje A. Gaižučio tolesnio pasisakymo, matyto tiesioginėje transliacijoje dar 9 minutes, nuo 13 val. 36 min. iki 13 val. 46 min. tvyrojo juoduma ir tyla. Netrukus, kai įrašas 13 val. 46 min. atgyja, viskas jame toliau vyksta, kaip tiesioginėje posėdžio transliacijoje. A. Klimavičius pageidauja, kad žemės ir miško savininkai negalėtų „blokuoti diskusijų apie saugomų teritorijų steigimą ar nesteigimą“. Neva dabar jie prašo sunešioti vienas, paskui kitas geležines klumpes, pavyzdžiui, pateikti mokslinius įrodymus, kad teritorijoje aptikta nykstanti rūšis.

Jei taip nesielgtų, galima būtų su jais bendradarbiauti. A. Klimavičius tikisi, kad LMŽSA prisidės steigiant saugotinas privačias teritorijas, raginant kitus žmones tai daryti, o ne juos gąsdins.

Valstybinės saugomų teritorijų prie AM vyriausioji patarėja Rūta Baškytė teigia A. Gaižučio kalboje įžvelgianti interpretacijų. Tikina, kad valstybė neketina perimti privačios žemės. Primena, kas, pasak jos, sakyta Lietuvos žemės reformos pradžioje: žemė grąžinama ribotam, tiksliniam naudojimui. Neva privati nuosavybė nėra absoliuti.

S. Gaižutis, tai girdėdamas, skeptiškai šypso, krato galvą. Reaguodamas, A. Klimavičiaus teiginį apie blokavimą vadina pasityčiojimu. Jis sako, privataus 70 ha dydžio plotų savininkas AM teiravosi, kodėl jis verstinas draustiniu, jei galima sudaryti apsaugos sutartį, tačiau niekas to nenori girdėti. „Toliau tokia politika vyksta“, – apgailestauja A. Gaižutis.

Šokiravo

Šiame nuotoliniame posėdyje dalyvavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas. Jis jame teigia tik pirmadienį Lietuvos sveikatos mokslų Žemės ūkio akademijoje vykusiame Lietuvos žemės ūkio tarybos posėdyje iš aplinkos ministro Simono Gentvilos sužinojęs, kad Seimo AKK posėdyje vyks šie klausymai, susiję su ST įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. Sako dabar esąs šokiruotas viešo valdininkų prisipažinimo, kad žemės ir miško savininkai nereikalingi jį derinant.

„Žemės ir miško savininkai labai sunerimę dėl didesnės saugomų teritorijų plėtros. Jau dabar saugomos teritorijos neprižiūrimos, neaišku, kokia jų nauda, – praėjusį trečiadienį, minimo posėdžio dieną, „Ūkininko patarėjui“ sakė A. Macijauskas. – Šiandien norėjau pažiūrėti posėdžio įrašą, įsigilinti į faktus, kuriais A. Gaižutis savo įdomiame, konstruktyviame pranešime įrodė, jog AM informacija ne visai atspindi tikrovę. Tai pirmas atvejis mano visuomeninėje veikloje, kai Seimo komitetų posėdžių įraše iškirptas pasisakymas asmens, kuris kritikuoja oficialią valdžios poziciją. Slogų įspūdį paliko šis atvejis. Sunku patikėti ir baisu pagalvoti, kad A. Gaižučio kalba iškirpta specialiai. Jei taip, tai – nusikaltimas.“

Teiravosi ūkininkai

Pasak A. Macijausko, argumentuotas A. Gaižučio pasisakymas negalėjo įraše dingti atsitiktinai. Jei dingo netyčia, kodėl būtent tik jo, ne kitų posėdžių dalyvių? Vyriausybės aplinkosauginės ambicijos didžiulės, tačiau pinigų joms įgyvendinti nėra. Jos nuguls ant žemės ir miško savininkų pečių. Nė viena žemdirbių organizacija nebuvo pakviesta į Seimo KAA komitete vykusius klausymus, susijusius ST įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, jo aptarimus.

„Du skambinę ūkininkai klausė, kodėl posėdžio įraše nėra mano pasisakymo. Įvyko apmaudus nesusipratimas. Viliuosi, kad tai techninė klaida, o ne bandymas blokuoti platesnę visuomenę nuo posėdyje išsakytų argumentų. Būčiau šokiruotas, jei paaiškėtų, jog kai kas tuo užsiėmė sąmoningai. Nė neįtariu, kad prie to prisidėjo AAK pirmininkė A. Gedvilienė. Ši tvirto stuburo politikė tokiais niekais tikrai neužsiiminėtų“, – trečiadienį ŪP redakcijai tvirtino A. Gaižutis. Paklaustas, kam iš posėdžio dalyvių ir kodėl jo pasisakymas galėjo nepatikti, sakė, jog, perklausius įrašą, viskas kaip ant delno.

Pasisakymas atsirado

Nei trečiadienį, nei ketvirtadienį ŪP nepavyko pakalbinti AAK pirmininkės A. Gedvilienės. Jos patarėja Gitana Matiekuvienė redakcijai vis aiškino, jog ji posėdžiuose.

Trečiadienį ši patarėja, ŪP paklausus, kodėl tądien vykusio posėdžio įraše nėra A. Gaižučio pasisakymo, sakė pažiūrėsianti, ar tikrai. Įsitikinusi, kad tikrai, pažadėjo pasidomėti.

Tądien vakare AAK tinklalapyje atsirado pilnas posėdžio įrašas – be beveik 10 min. trukusios juodumos ir tylos.

„Pasakiau technikams, ir jie ėmė tvarkyti. Sunku paaiškinti... Visi komiteto biuro darbuotojai buvo nustebę, kas nutiko. Ir Seimo operatoriai, atsakingi už posėdžių transliacijas, sakė: „Nežinom“, – ketvirtadienį ŪP dėstė G. Matiekuvienė, paklausta, dėl kokios priežasties išnyko, kaip buvo atkurtas A. Gaižučio pasisakymas, ir patarė kreiptis į Seimo Informacinių technologijų eksploatavimo skyriaus (SITE) skyriaus darbuotoją Rolandą Augulį.

Jis aiškino, jog tai techninis gedimas, įvykęs tiesiogiai transliuojant posėdį. Neva daromas atsarginis transliacijos įrašas. Pagal jį ir atkūrė dingusią kalbą. „Visko negalime atskleisti. Ačiū, turiu dirbti. Dėkui, atleiskite, sudie“, – sakė R. Augulis, ŪP priminus, jog A. Gaižutis tiesioginėje transliacijoje buvo „visas“, ir patarė kalbėti su SITE skyriaus vadovu. Skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Šiaučiulis, pavadavęs atostogaujantį vadovą, ŪP teigė manąs, jog, įkeliant į AAK tinklalapį failą su posėdžio įrašu, įvyko techninė – jungties – klaida.

Žėrė kritikos

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 104, 2023 m. rugsėjo 16 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Autorės ir redakcijos nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Dr. Algis Gaižutis pradėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje pasisakyti komentuodamas šią skaidrę, ir ekranas užtemo, nutilo. Buvo 13 val. 36 min.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.