Seimo Kaimo reikalų komiteto delegacija Varšuvoje: aptartos prekybos su Ukraina ir MERCOSUR pasekmės ES žemės ūkiui

Diskusijose atsiskleidė išskirtinai skirtingi šalių požiūriai į prekybos liberalizavimą. Lietuvos poziciją pristatęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad šiuo metu kaip niekada svarbu palaikyti Ukrainos žemės ūkį: „Lietuva tvirtai remia ES ir Ukrainos prekybos liberalizavimą. Rusijos karo akivaizdoje ši parama tapo dar reikšmingesnė – tai ne tik ekonominis, bet ir politinis solidarumo ženklas.“

Kartu akcentuota būtinybė ieškoti ilgalaikių sprendimų dėl ES rinkos apsaugos.

„Importo ribojimų Ukrainai pratęsimas būtų netinkamas sprendimas. Lietuva pasisako už tvarius sprendimus – tęsiant  dvišalį prekybos liberalizavimą pagal Gilaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo (DCFTA) 29 straipsnį arba pratęsiant autonominių prekybos priemonių režimą (ATM) iki tol, kol bus pasiektas nuoseklus susitarimas“,  – teigė K. Mažeika.

Dėl ES ir MERCOSUR laisvosios prekybos susitarimo komitetas išreiškė aiškų nepritarimą šiuo metu egzistuojančiai redakcijai.

„Šis susitarimas kelia ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių rizikų. Sprendimai turi būti pagrįsti skaidria ekonominio poveikio analize, kurios Europos Komisija iki šiol nepateikė“, – pabrėžė K. Mažeika.

Lenkijos Senato atstovas Robertas Telesas (Robert Telus) atkreipė dėmesį į galimas Ukrainos narystės ES pasekmes: „Jų žemės ūkis klimato, masto ir struktūros prasme visiškai skiriasi nuo ES, ir mums bus sunku atlaikyti konkurenciją. Parama Ukrainai turi būti daroma su saiku, kad būtų išvengta nesąžiningos konkurencijos ES rinkoje.“

Lenkijos Nacionalinio mokslinių tyrimų žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto direktorius prof. Marekas Vygieris (Marek Wigier) savo analizėje pažymėjo, kad daugiau nei pusė Ukrainos žemės ūkio eksporto šiuo metu tenka ES šalims. Ukrainos integracija, pasak profesoriaus, galėtų sustiprinti ES maisto saugumą, strateginį savarankiškumą, padidinti atsparumą geopolitiniams iššūkiams bei skatinti tvaresnę ekonomiką. Taip pat išskirtos galimybės naudoti Ukrainos žaliavas perdirbimui ir biodegalų gamybai. Pristatyti ir galimi iššūkiai su kuriais susidurs ES valstybės narės.

Pasak prof. Mareko Vygierio, Višegrado šalių eksporto galimybės į MERCOSUR rinkas išlieka ribotos, o tikėtinas ES–MERCOSUR susitarimas šioms šalims gali atnešti daugiau neigiamų nei teigiamų pasekmių.

Antrojoje sesijoje komitetai aptarė BŽŪP reformą po 2027 m. Lietuva išreiškė nuoseklią paramą dviejų ramsčių sistemai, pakankamam biudžetui ir tiesioginių išmokų konvergencijai. „Nepaisant pažangos, Lietuvos ūkininkai vis dar gauna mažesnes išmokas nei ES vidurkis. Tai trukdo konkurencingumui“, – sakė K. Mažeika.

Lietuva taip pat pakvietė Lenkiją, Latviją ir Estiją į trišalį susitikimą Liublino trikampio formatu Vilniuje.

Be Lietuvos delegacijos – Kęstučio Mažeikos, Viktoro Pranckiečio ir Kazio Starkevičiaus – susitikime dalyvavo parlamentarai iš Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Estijos, Latvijos ir Rumunijos.

Seimo kanceliarijos informacija