Seimo komitetas: gyventojai turi teisę į švarų orą

Šio klausimo svarstymą iniciavusio Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko teigimu, įmonė sunkiai suvaldo situaciją. „Technologiniai pažeidimai buvo matyti iš pat pradžių, sąvartynas išlinko, pradėjo skirtis kraštai. Jau nukasinėjo šonus, dėl to tie kvapai dar labiau padidėjo. Didžiausias kvapų pikas gyventojus pasiekė praeitais metais, jie buvo labai intensyvūs. Dabar jau yra išvados, kad susidariusi situacija yra kenksminga žmonių sveikatai“, – sakė K. Vilkauskas. Parlamentaras pabrėžė, kad valstybė buvo įsipareigojusi nuo 2027 metų, pagal PAV, poveikio aplinkai įvertinimą, pradėti sąvartyno uždarymo procedūras, tačiau jis plečiasi: „Aišku, motyvas yra lyg ir teisiškas, nes dar neužpildyta dalis sekcijų, ir pagal įstatymą jie turėtų galimybę dar toliau tas šiukšles vežti“. Pasak K. Vilkausko, artėjant vasarai ir karštiems orams, būtina išsiaiškinti, kokių veiksmų imamasi, siekiant apsaugoti gyventojus.

Komiteto posėdyje dalyvavusi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėja Karolina Tichomirova parlamentarus informavo, kad praėjusiais metais buvo atliktas patikrinimas – nustatytas sieros vandenilio normų viršijimas ir buvo duotas privalomasis nurodymas įmonei nutraukti taršą: „Pasibaigus privalomo nurodymo terminui vyko pakartotinis patikrinimas, paimti ėminiai ir buvo nustatyta, kad sieros vandenilio viršijimų aplinkos ore nebėra. Apie tai buvo informuotas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir pastaruoju metu skundų dėl kvapų ir galimos taršos iš gyventojų negauname. Birželio mėnesį yra suplanuotas planinis sąvartyno patikrinimas, kurio metu bus pakartotinai imami sieros vandenilio tyrimai.“ K. Tichomirova Seimo narius informavo, kad yra ruošiamasi sąvartyno kaupų rekultivacijai, tai irgi galėtų padėti sumažinti kvapus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Vaidotas Gruodys pranešė, kad atliekant kvapų tyrimą pagal kvapų kontrolės taisykles, 2024 m. rugsėjo 9 d. buvo sudaryta komisija, kuri ir susiejo gyventojų kvapus, kurie yra jaučiami, su sąvartyno veikla.

„Pagal taisykles nedelsiant kreipėmės į Elektrėnų savivaldybę ir Aplinkos apsaugos departamentą dėl sąvartyno veiklos vertinimo, išvadų pateikimo, kaip vykdomos sąlygos, ar sąvartyno veikla vykdoma nepažeidžiant teisės aktų. Iš Elektrėnų savivaldybės gavom atsakymą, kad sąvartyno statiniai naudojami pagal paskirtį, jų techninė priežiūra yra tinkama, pažeidimų veikloje nenustatyta“, – sakė V. Gruodys, pabrėžęs, kad ir toliau bus imamasi veiksmų dėl kvapų kontrolės.

Centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė posėdžio dalyvius informavo, kad šiandien yra pradėtas trečias kvapų kontrolės etapas: „Kazokiškių bendruomenė jau gavo šią informaciją ir mūsų paklausimą, ar problema tebėra. Dar gaus ir pavieniai gyventojai, kurie yra kreipęsi, ir seniūnija. Gavę informaciją iš gyventojų, kad tai tebėra aktualu – ko gero, jeigu šiandien šnekam, tai yra aktualu –parengsime tyrimų planą, kreipsimės į laboratoriją, bus atliktas kvapo sklaidos modeliavimas, jeigu bus – tikiuosi nebus, bet jeigu bus viršijimas – bus nustatyta daugiau nei aštuoni balai, tuomet bus paprašyta įmonės parengti kvapų sutvarkymo, šitos problemos sutvarkymo planą ir procedūros toliau tęsis.“

Elektrėnų savivaldybės tarybos nario, opozicijos atstovo Rimanto Baravyko teigimu, kvapai, deja, vis dar sklinda: „Šiandien kvapai jau yra, jau smirda ir pas mus – Elektrėnuose. Pagal praėjusios vasaros praktiką, kai pradės formuoti kaupą ir prasidės karštis, dvokas bus neįtikėtinas visuose kaimuose 20 km spinduliu.“

Su šia problema jau 12 metų kovojančios klaipėdietės AAK narės Ligitos Girskienės įsitikinimu, būtina sugriežtinti higienos normas, reglamentuojančias didžiausią kvapo koncentraciją gyvenamosios aplinkos ore: „Ką tvarkytų, ką spręstų griežtesnės normos įsigaliojimas? Tai yra, jau pačioje įmonės, įstaigos teritorijoje būtų leidžiama ženkliai mažesnė kvapo koncentracija, o tai reiškia, kad į aplinkos, į gyvenamosios aplinkos orą taip pat patektų mažesnės koncentracijos kvapas.“

Parlamentarės nuomone, reikia atkreipti dėmesį į maisto atliekų tvarkymą: „Tai yra problema numeris vienas, kada į buitinių atliekų kaupą pakliūva labai daug maisto atliekų, dėl to susidaro dujos, vyksta puvimo procesas ir taip toliau. Kitas klausimas – ar yra įrengta dujų surinkimo sistema pačiam kaupe? Klaipėdiečių atvejis parodė, kad tai irgi yra labai didelis kvapo šaltinis. Ir koncentrato surinkimas nuo kaupo – visgi teka vanduo. Kaip yra su tuo koncentratu tvarkomasi?“

Su sąvartyno problematika gerai susipažinusio AAK nario Tomo Tomilino nuomone, reikėtų keisti finansavimo tvarką: „Sprendimo raktas yra Elektrėnų savivaldybės rankose (Elektrėnų, bent jau vicemeras, nuolat ieško sprendimų, nuolat beldžia į mūsų duris), ir mums reikia jiems padėti. vienas iš sisteminių pasiūlymų yra duoti pinigų (dalį mokesčio, kurį renkam ir kuris eina į valstybės biudžetą) Elektrėnų savivaldybei, kurios teritorijoje yra tas sąvartynas.“ Tam pritarė posėdyje dalyvavęs Elektrėnų meras Gediminas Ratkevičius: „2019 metais, būdamas savivaldybės administracijos direktoriumi, pateikiau lūkestį ieškoti vietos, kitos vietos. Tas lūkestis išlieka. Pastoviai išsakau lūkesčius dėl kompensacijos indeksavimo, kadangi nuo sąvartyno atidarymo buvo paskirta kompensacija 400 tūkst. Lt. Dabar ji konvertuota yra į 130 maždaug tūkst. Eur. Ir ta suma per visą sąvartyno gyvavimo laikotarpį niekada nekito, o infliacija, kainos didėjimas ir panašiai suvalgė tą skirtumą. Todėl ši suma yra neadekvati, ir kėliau, keliu ir kelsiu klausimą dėl kompensacijų didinimo.“

AAK narys Simonas Gentvilas posėdyje pasigedo tiesiogiai atsakingų institucijų ir įmonės atstovų: „Kiek mes gainiosim valstybines institucijas kontroliuoti kitą valstybinę instituciją, nes tai juk yra savivaldybių įmonė. Labai norėtųsi, kad Vilniaus savivaldybė, kaip didžiausias akcininkas, šiandien dalyvautų ir pasakytų, kodėl ten vis dar sklinda kvapai.“

Komiteto pirmininkas Linas Jonauskas priminė ruošiamus teisės aktus, kurie turėtų padėti efektyviau kontroliuoti oro taršą kvapais: „Skaidiškių miestelio atvejis, kai nepakeliamas dvokas neleido žmonėms net atsidaryti langų, paskatino inicijuoti darbo grupę, kurioje Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento, Sveikatos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai dirbo, kad atsirastų tesės aktų patobulinimai, kurie padės spręsti kvapų kontrolės klausimus.“

Seimą netrukus pasieks įstatymų paketas, skirtas kovoti prieš oro taršą kvapais

Seimo kanceliarijos informacija