Seimo komitetas: reikėtų įvertinti, kaip siūlomos nuostatos paveiks šalies gyvulininkystės ir transporto sektorius

Pasiūlymu siekiama prisidėti prie tvarios žemės ūkio ir maisto produktų gamybos, užtikrinti aukštesnį gyvūnų gerovės lygį, sumažinti gyvūnų gerovės problemas, kylančias dėl ilgų kelionių ir pakartotinio iškrovimo bei perkrovimo, susijusio su keliais poilsio laikotarpiais, užtikrinti, kad vežami gyvūnai turėtų daugiau erdvės, pagerinti pažeidžiamų gyvūnų vežimo sąlygas, neleisti, kad gyvūnai būtų vežami ekstremalios temperatūros sąlygomis, sudaryti palankesnes sąlygas užtikrinti Europos Sąjungos gyvūnų apsaugos taisyklių vykdymą, pasitelkiant skaitmenines priemones, geriau apsaugoti į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis eksportuojamus gyvūnus.

ERK pritaria Pasiūlymo tikslams didinti gyvūnų gerovę (įskaitant maisto saugos ir kokybės gerinimą), tvarų maisto sistemos modelį, tvarų maisto vartojimą, taip pat mažinti maisto nuostolius ir švaistymą bei sukčiavimą maisto tiekimo grandinėje. Seimo komitetas palaiko maisto saugumo užtikrinimą, mažesnį pesticidų, antimikrobinių medžiagų ir trąšų naudojimą bei ekologinio ūkininkavimo plėtrą, taip pat pasisako už aukšto lygio gyvūnų gerovės ir poveikio atitinkamiems ūkio subjektams pusiausvyros užtikrinimo galimybes. Todėl ERK nusprendė, kad Pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui, tačiau neatitinka proporcingumo principo, kadangi nuostatos, kuriomis nustatoma maksimali gyvūnų kelionės trukmė, sukuria konkurencinį pranašumą tam tikrose geografinėse zonose veikiantiems subjektams. O Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikiantys ir atitinkamą ekonominę veiklą vykdantys ūkio subjektai negali šių taisyklių įgyvendinti nei papildomomis finansinėmis, nei jokiomis kitomis priemonėmis, todėl šią veiklą turėtų nutraukti dėl geografinės padėties ir būtų diskriminuojami kitų analogišką veiklą vykdančių valstybių narių ūkio subjektų atžvilgiu.

ERK pritaria parengtai Lietuvos Respublikos pozicijai ir siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei atlikti Pasiūlymo nuostatų poveikio šalies gyvulininkystės ir transporto sektoriams vertinimą.

Subsidiarumo principas, apibrėžtas Europos Sąjungos sutartyje, yra vienas pagrindinių principų, pagal kurį atskiriamos valstybių narių ir Europos Sąjungos atsakomybės sritys, t. y. nustatoma, kas – Europos Sąjunga ar valstybė narė – turėtų imtis veiksmų. Pagal subsidiarumo principą tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau (ES sutarties 5 straipsnio 3 dalis).

Seimo kanceliarijos informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.