Ukrainos žemės ūkis mėgina integruotis į ES

Neseniai Prahoje vyko įdomi diskusija „Žemės ūkio maisto produktai. Gamybos ir perdirbimo strategijos reaguojant į besikeičiančio pasaulio iššūkius“, kurią organizavo Tarptautinė finansų korporacija (IFC), bendradarbiaudama su Čekijos Respublikos finansų ministerija bei Ukrainos žemės ūkio verslo klubo (UKAB) asociacija. Čia paaiškėjo, kokie pokyčiai vyksta Ukrainos žemės ūkio sektoriuje, siekiant integracijos į Bendriją.

Prekybos su ES sąlygos

Kaip informuoja agroportal.ua, Autonominės prekybos priemonės, suteikiančios Ukrainai lengvatinį patekimą į ES rinką, nustos galioti jau birželį. Pasak UKAB generalinio direktoriaus Olego Chomenkos, yra tik trys plėtros galimybės: Pirmiausia - autonominės prekybos priemonių taikymas dar vienerius ar kelerius metus, tačiau tai nėra geras variantas, nes verslas nori stabilumo, o šiuo atveju būtų sunku nuspėti tolimesnę politiką. Antras variantas – tai grįžimas prie 2021 m. sąlygų, kurios Ukrainos gamintojams kainuos daugiau nei 3 mlrd. eurų. Trečias variantas – narystės ES susitarimo 29 straipsnio įgyvendinimas, kuriame numatoma prekyba 5–10 metų, atsižvelgiant į reformų ir Europos standartų įgyvendinimą augalų apsaugos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės srityse.

„Šiuo metu niekas tiksliai nežino, kaip situacija susiklostys birželį. „UKAB turi biurą Briuselyje, kuriame nuolat derasi su ES atstovais, siekdami apsaugoti Ukrainos žemės ūkio sektoriaus interesus“, – sako O. Chomenko.

Teks atitikti standartus

Jau visai netrukus už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Christophas Hansenas pristatys naują ES žemės ūkio plėtros koncepciją. Tarp pakeitimų – iniciatyva, kad importuojamų žemės ūkio ir maisto produktų standartai atitiktų standartus ir reikalavimus, taikomus vietiniams gamintojams ES.

„Pirmiausia kalbama apie pesticidų naudojimą, bet ir, pavyzdžiui, apie gyvūnų gerovę ir humanišką elgesį su jais. Tai reiškia, kad jau 2026 metais galime sulaukti naujų pokyčių visoms įmonėms, norinčioms eksportuoti savo produkciją į ES. Šios įmonės privalės laikytis aukščiausių įmanomų standartų, taikomų Europos bendrijoje. Sunku pasakyti, ar tai gerai, ar blogai: pamatysime, kaip efektyviai tai bus įgyvendinta praktiškai“, – komentavo Olga Trofimceva, Ukrainos priemonių platformos žemės ūkio ir maisto saugumo skyriaus vadovė.

Jos nuomone, visi gamintojai dabar yra užsiciklinę tik ties probleminiais klausimais, pavyzdžiui, paukštienos prekyba, tačiau nežiūri plačiau, menkai kreipdami dėmesį į ES standartus.

Vietoj to Ukraina siūlo daug daugiau galimybių Europos Sąjungai, ypač aprūpinimo maistu srityje, taip pat strateginės autonomijos, kuri šiuo metu yra vienas iš ES prioritetų, kontekste.

Atsiveria galimybės?

2007 m., kai Rumunija įstojo į ES, kviečių derlius buvo 2 t/ha, minėtame renginyje sakė „AGRIColumn“ įkūrėjas Cesar Gheorghe. Šiandien Rumunija yra pirmaujanti kviečių ir miežių eksportuotoja tarp Europos šalių. Kitaip sakant, žemės ūkio sektorius gavo tam tikrą naudą – inovacijas, technologijas, investicijas. Šiandien Rumunijoje jau antroji ūkininkų karta gali naudotis technologijomis ir narystės ES teikiamais privalumais .

„Ukraina turėtų imtis panašių žingsnių, tačiau verta suprasti, kad reikia pradėti nuo pačių apačių, nuo pagrindų – įveikti biurokratiją, korupciją, išspręsti suklastotų produktų problemą, derinti visus šiuos klausimus ir pamažu eiti į priekį. Juk konkurencija garantuoja progresą. Džiaugiuosi, matydamas Ukrainą ateities Europos Sąjungoje. Visi bus vienodomis sąlygomis. Pagrindinė problema yra ta, kad nėra subsidijų, nes ES neturi lėšų subsidijuoti Ukrainą su jos 32 milijonais hektarų žemės, ir tai teks išspręsti“, – sako Cesar Gheorghe.

Nelaukti ES subsidijų

Didžioji dauguma Lenkijos ūkių yra smulkūs ūkiai, kurie negali būti efektyvūs ir pelningi dėl augančių atlyginimų ir energijos kainų. Pagrindinė problema – pelningumo stoka. Andrzejus Szurekas, „InnerValue“ generalinis direktorius, sako, kad labai sunku diskutuoti apie pelningumą su Lenkijos ūkininkais, nes jiems tai daugiau gyvenimo būdas nei verslas.

„Sunku vesti dialogą, kai Ukraina bando operuoti skaičiais, o Lenkijos pusė apeliuoja į emocijas, ypač turint omenyje, kad šiemet Lenkijoje vyksta rinkimai ir tai gerokai apsunkina situaciją. Kartu reikia suprasti, kad Lenkijos įmonės, ypač maisto įmonės, taip pat kenčia nuo blokadų ir protestų, nes dalis jų perdirba ukrainietiškas žaliavas, taip pat gauna pelną iš Ukrainos grūdų ir kitų produktų transportavimo. Logistikos ir intermodalinės įmonės taip pat patiria nuostolių dėl šios situacijos“, – pažymi A. Szurekas.

Todėl svarbu, kad ūkininkai suprastų, jog jie negali veikti be aiškaus veiklos plano. Būtina atsižvelgti į tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, nepasikliaujant ES subsidijomis ar kokiais nors būsimais pokyčiais ES žemės ūkio politikoje, kurti verslo planus, apgalvoti produkcijos pardavimo procesą, minėjo pranešėjas.

Atsinaujinanti energetika

Norint priimti pagrįstus sprendimus, labai svarbu suprasti žemės ūkio rinkų sudėtingumą. Tai ne tik pasiūlos ir paklausos subalansavimas, bet ir gebėjimas numatyti pokyčius bei greitai prisitaikyti. Ukrainos verslas pradėjo aktyviai plėtoti biometano gamybą, nes tam yra potencialo, žaliavų ir poreikio, ypač verslo energetiniam tvarumui.

Vienas iš šios srities plėtros pavyzdžių – Ukrainos pieno įmonės „Berezan“ filialas, kuriame laikoma 4000 galvijų. Filialo direktoriaus Dmitro Radčenkos teigimu, biodujų gamykla tokiam ūkiui tiesiog būtina, nes kasdien apdorojama apie 370 kubinių metrų skysto mėšlo, kurio sausųjų medžiagų koncentracija yra 5-10 proc.

„Tai labai naudinga atliekų tvarkymui. Turime 12 tūkst. hektarų žemės, o biodujos mums – tikras lobis. Per energetikos krizę tai mums tapo gelbėjimosi ratu“, – sakė D. Radčenka.

Be naudos verslui, biodujos ir atsinaujinančių energijos šaltinių tema apskritai yra vienas iš svarbių aspektų Ukrainai kelyje į Europos Sąjungą. Šiandien dvi Ukrainos įmonės jau pradėjo eksportuoti biodujas į ES, o tai yra reikšmingas žingsnis šalies žemės ūkio verslui.

„Ūkininko patarėjas“ prieš savaitę rašė, jog prognozuojama, kad per metus Ukrainos biometano eksporto pajėgumai išaugs 11 mln. kubinių metrų.

Asociacijos susitarimas

Kaip informuoja Europos Komisija, ES ir Ukraina asociacijos susitarimą laikinai taiko nuo 2014 m. lapkričio mėn. Pagal jį nuo 2016 m. sausio mėn. laikinai taikoma išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė (IVLPE). Juo sumažinami tarifai, su kuriais susiduria Europos įmonės, eksportuodamos į Ukrainą.

Susitarimu taip pat sudaromos palankesnės sąlygos prekybai, nes muitinės procedūros tampa veiksmingesnės, o Ukrainos teisės aktai, taisyklės ir procedūros, įskaitant standartus, laipsniškai derinami su ES teisės aktais, taisyklėmis ir procedūromis.

Įsigaliojus susitarimui, ne visi Ukrainos importo muitai buvo panaikinti. Antai, iki 2026 m. 8,7 proc. žemės ūkio maisto produktų tarifų, taikomų tokioms prekėms kaip pieno produktai, kiaušiniai, cukrus, gyvūniniai aliejai ir riebalai, bus taikomas ribotas sumažinimas 20–60 proc. – vėliau bus taikomas likutinis tarifas. O cukrui, paukštienai ir kiaulienai bus taikomos atitinkamos tarifinės kvotos.

ES ir Ukrainos susitarimu abiem šalims draudžiama taikyti eksporto muitus. Tačiau Ukrainos vyriausybė sutiko iki 2026 m. laipsniškai panaikinti esamus eksporto muitus tam tikroms prekėms, įskaitant gyvulius ir odos žaliavas, kai kurių rūšių aliejinių augalų sėkloms ir metalo rūšims.

Parengė Ričardas Čekutis