Seimo nariai rinksis į paskutinę kadencijos sesiją

„Ne vienas Seimo narys yra įsitikinęs, kad dirbs ir kitą kadenciją ir projektus į rudens sesijos programą rašo orientuodamasis į laikotarpį iki naujųjų metų, nors formaliai jau bus kita Seimo kadencija. Žiūrint į įregistruotų projektų kiekius, sakyčiau, kad Vyriausybė elgiasi pakankamai racionaliai, pateikė palyginti nedaug projektų – tik 55 – tai jau yra labiau orientuota būtent į likusį iki kadencijos pabaigos laiką. Tačiau opozicinių frakcijų projektų suma yra du kartus didesnė už Vyriausybės projektų skaičių. Čia, matyt, rinkimai daro įtaką – opozicinės frakcijos dar nebando veikti taip, lyg tikėtųsi, kad laimės rinkimus ir pačioms teks būti valdančiosios koalicijos dalimi. Bus įdomu stebėti, kaip tie projektai nebebus teikiami, jeigu taip atsitiktų, kad švytuoklės principas rinkimuose suveiktų“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. Ilgametis Seimo narys taip pat pažymėjo, kad projektai gali būti perregistruojami ir kadencijų pasikeitimas nesudaro kliūčių tęsti svarbių klausimų svarstymą.

Tradiciškai pagrindinis rudens sesijos darbų programos prioritetas – kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas ir lydimieji teisės aktai. Kadangi šis laikotarpis yra rinkiminis, pasak J. Razmos, biudžeto formavimas ir priėmimas yra šiek tiek sudėtingesnis – jį teikia viena Vyriausybė, o galutinį žodį tars jau kita Vyriausybė ir kita Seimo dauguma: „Bet ta aplinkybė iki šiol nesutrukdydavo priimti pakankamai normalių biudžetų, tikiuosi, kad taip bus ir šį kartą.“

Atsakingos finansų politikos srityje įrašyti teisės aktai, kuriais siekiama mažinti nelegalių lošimų prieinamumą, didinti lošėjų interesų, probleminių lošėjų apsaugą. Teikiami projektai, kuriais numatoma įtvirtinti supaprastinto ir vartotojui nemokamo būsto paskolų refinansavimo režimą, užtikrinti tinkamą mokesčių įsipareigojimų vykdymą; nustatyti žaliųjų obligacijų emisijų skaidrumo reikalavimus obligacijų emitentams, pavedant Lietuvos bankui vykdyti Europos žaliųjų obligacijų emitentų priežiūros funkcijas.

Rudens sesijos darbų programos projekte – teisės aktai, kuriais siūloma didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, užtikrinti strateginio, sisteminio ir ilgalaikio viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdų taikymą valstybės ir savivaldos lygmeniu, skatinti pažangias investicijas, užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą, mažinti nelygybę mokesčių srityje.

„Mokesčių reformos projektų įrašymas į darbotvarkę žiniasklaidoje buvo kažkaip perdėtai sureikšmintas – kadangi tie Vyriausybės projektai yra pateikti, yra Vyriausybės įsipareigojimai Europos Komisijai, tai natūralu, kad jie turi būti matomi darbų programoje, būtų keista, jei jų apskritai neįrašytume. Komitetas nėra baigęs šių projektų svarstyti ir bus matyti, ar frakcijos bus pajėgios ką nors racionaliai dėl jų sutarti. Tuomet šie klausimai judės į priekį. Jeigu tokio sutarimo nebus, jų įrašymas į darbų programą gali likti teoriniu. Linkėčiau, kad kažkoks sutarimas būtų rastas“, – sakė J. Razma.

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas pažymi, kad ne mažiau svarbūs yra ir kiti Vyriausybės teikiami projektai: „Stiprinant šalies saugumą, gynybos sritį į sesijos darbų programos projektą įtraukti klausimai, kurie užtikrintų visas teisines sąlygas Vokietijos brigados priėmimui; naujų karinių poligonų Šilalėje ir Tauragėje įkūrimui; projektai, kuriais būtų apribotas nacionaliniam ir energetiniam saugumui grėsmę keliančių valstybių tiekėjų ar gamintojų valdymo sistemų naudojimas energijos kaupimo įrenginiuose, saulės šviesos energijos elektrinėse ir (ar) vėjo elektrinėse. Tikiuosi, kad aplinkosaugos srityje užbaigsime ir sugebėsime priimti naują Miškų įstatymą dėl kuriuo dabar vyksta plačios konsultacijos su visuomene, tęstiniai klausimai. Socialinėje srityje yra svarbių projektų, tikiuosi, kad bent pradėsime diskusijas dėl tam tikro II pensijų pakopos koregavimo, kur visuomenė turi, kartais ir neracionaliai daug lūkesčių.“

Atkuriant pasitikėjimą teisingumo sistema į darbų programos projektą įrašyti teisės aktai, kuriais siekiama įtvirtinti teisę žurnalistams neatlygintinai gauti aktualius ir istorinius duomenis apie politinių organizacijų narius iš Politinių organizacijų narių registro; didinti ikiteisminio tyrimo proceso efektyvumą, ekonomiškumą ir rezultatyvumą. Numatoma sistemiškai peržiūrėti ir subalansuoti sankcijų sistemą – užtikrinti bausmių tarpusavio suderinamumą ir proporcingumą.

Rudens sesijos metu numatoma sukurti teisinį reguliavimą, kuriuo vadovaujantis būtų atliekami oro, vandens ir sausumos transporto ir lynų kelio įrenginių avarijų ir incidentų saugos tyrimai; atsisakyti neveiksnumo instituto.

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma sakė besitikintis, kad, nepaisant artėjančių rinkimų, pavyks pasiekti, jog Seimo darbas bus ramus ir racionalus: „Kadangi esu atsakingas už darbotvarkių projektų formavimą, į tai orientuodamasis jas ir formuosiu.“

Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo rugsėjo 10 d. iki lapkričio 14 d., numatoma surengti 27 posėdžius. Iš jų du bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms. Kaip įtvirtinta Seimo statute, Seimo posėdžiai paprastai vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais.

Seimo kanceliarijos informacija