Seimo politinė švytuoklė krypsta į dešinę

Rinkiminių pažadų dalijimo laikas baigėsi. Juos dalijusieji jau rikiuojasi prie pažadų įgyvendinimo starto – opozicijoje esantys konservatoriai laimėjo Seimo rinkimus ir pradėjo derybas dėl centro-dešinės valdančiosios koalicijos su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.

Trapi dauguma

Sekmadienį balsuodami rinkėjai vienmandatėse rinkimų apygardose partijos „Laisvė ir teisingumas“ (PLT) atstovui suteikė teisę gauti 1 mandatą, Laisvės partijos (LP) – 3, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) – 26, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) – 1, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) – 3, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) – 7, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – 16, Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) – 1, Darbo partijos (DP) – 1, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) – 5 mandatus. Seimo nario mandatus turėtų gauti ir 4 save kandidatais išsikėlę politikai.Iš viso TS-LKD šiuose rinkimuose į Seimą, įskaitant ir pirmojo rinkimų turo rezultatus, iškovojo 50 mandatų, šiuo metu valdžioje esantys LVŽS – 32, LRLS ir LSDP – po 13, LP – 11, DP – 10, LSDDP ir LLRA-KŠS – po 3 mandatus. Po 1 mandatą iškovojo PLT ir LŽP. Iš viso parlamente dirba 141 Seimo narys.

Vos išaiškėjo rinkėjų valia antrajame rinkimų ture, trijų partijų – rinkimus laimėjusios TS-LKD, LRLS, LP pirmininkai naktį paskelbė bendrą deklaraciją, kad yra pasiryžę formuoti Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę. Seime ji turėtų į centro-dešinės valdančiąją koaliciją susibūrusių 74 Seimo narių palaikymą.

Apsiribos trimis partijomis

Vakar spaudos konferencijoje TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis teigė, jog kviesti daugiau partijų į valdančiąją koaliciją kol kas nenumatoma. „Su kai kuriais save išsikėlusiais išrinktaisiais Seimo nariais turėta ryšių dirbant opozicijoje, todėl gali būti ryšių ir ateityje, tačiau kokių – parodys ateitis“, – teigė G. Landsbergis.

I. Šimonytės teigimu, kol kas apie kitų partijų prisijungimą prie formuojamos valdančiosios koalicijos kalbos dar nėra. Taip pat nėra svarstoma į būsimą Vyriausybę kviestis dabartinės Vyriausybės narių. „Dalį dabartinių ministrų vertiname neblogai, bet kol kas nėra priežasčių kalbinti juos pasilikti būsimoje Vyriausybėje“, – teigė kandidatė į premjerės pareigas. Pagal Konstitucijąministrą pirmininką Seimo pritarimu skiria prezidentas. Šalies vadovas taip pat paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį. I. Šimonytė sakė, kad pirmieji jos darbai būtų biudžeto peržiūra ir koronaviruso krizės modelio keitimas, siekiant labiau įsiklausyti į medicinos ekspertų nuomonę priimant sprendimus.

Revizuos

TS-LKD rinkimų sąrašo lyderė I. Šimonytė minėjo, jog kol kas daugiausia klausimų jai kyla dėl Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano. Pasak jos, reikės daug pastangų, siekiant įvertinti šias numatytas investicijas ir tai, ar jos tikrai gali būti suplanuotos ateinančių metų biudžete.

„Manau, kad visos partijos, kurios formuos koaliciją, gali turėti savo matymą dėl to, kas turėtų keistis mokesčių politikoje, bet tai tikrai nėra šios dienos, šio mėnesio ir šių metų klausimas. Ateinančių metų biudžetas yra be galo svarbus dokumentas, nes jį reikės patvirtinti ir jį reikės patvirtinti neilgai trukus pradėjus veikti naujam Seimui“, – vakar spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.

„Jau esu minėjusi, kad pagrindiniai klausimai, kurie kyla, tai ne dėl tų išlaidų, kurios yra prognozuotos, planuotos ir daugiau mažiau jau seniai žinomos: ar tai būtų pensijos, vaiko pinigai, ar kažkokie kiti dydžiai, kurie tiesiog automatiškai arba pagal tam tikrus įstatymų reikalavimus yra keičiami“, – pažymėjo ji. I. Šimonytės teigimu, labai svarbu žinoti, kokios sąlygos, lėšos Lietuvai iš Europos gaivinimo fondo yra iš tikrųjų skiriamos, o tada patikslinti einant metams biudžetą jau metų eigoje.    DNR ekonomikos plano vertė siekia 6,3 mlrd. eurų, kuriuos ketinama per pusantrų metų investuoti į pažangias sritis: skaitmeninę ekonomiką, inovacijas, energetiką.

Neliks pasyvūs

Dar naktį, paaiškėjus rinkimų rezultatams, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis pripažino pralaimėjimą ir pasveikino konservatorius. Vakar spaudos konferencijoje jis teigė, kad jau susitaikė su mintimi, jog dirbs opozicijoje. „Turėjome mažąjį ir didįjį planus. Mažąjį įgyvendinome ir iškovojome tiek mandatų, kad galėtume būti stipria jėga opozicijoje. O didžiojo plano įgyvendinti, deja, nepavyko“, – aiškino R. Karbauskis.

Pasak jo, po tokių įtemptų ir nuolatinės kritikos metų laimėti rinkimus ir sulaukti rinkėjų palaikymo būtų buvę sunku. Be to, R. Karbauskis teigė jaučiąs tam tikrą nuoskaudą, jog antrajame ture LVŽS kandidatai nesulaukė palaikymo tose apygardose, kur rungėsi su konservatoriais. Kai kur vietos socialdemokratai palaikė ne LVŽS, o TS-LKD kandidatus. „Jei būtume sulaukę daugiau palaikymo, turėtume daugiau mandatų, o konservatoriai – mažiau. Bet dabar būsima valdančioji dauguma nuolat jaus įtampą. Neleisime, kad ji įteisintų marihuaną, prostituciją ar priimtų kitokių abejotinų sprendimų“, – tikino R. Karbauskis, neįvardindamas, kokius būsimos valdančiosios daugumos galimus sprendimus jie palaikytų.

Eltos, ŪP informacija