Seimui pristatyta G. Palucko kandidatūra į Ministro Pirmininko pareigas

Respublikos Prezidentas pažymėjo, kad aktualiausias šių dienų klausimas – Lietuvos ir visos Europos saugumas.

„Privalome toliau remti Ukrainą, užtikrinti įsipareigojimus partneriams ir stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas. Būsimai Vyriausybei teks greitai, tiksliai ir kokybiškai įgyvendinti pasiektus susitarimus. Taip pat tinkamai ir laiku aprūpinti mūsų karius. Gynybos finansavimo didinimas šiandien nebėra diskusijų klausimas. Tai konkreti užduotis būsimai Vyriausybei ir valdančiajai daugumai“, – sakė šalies vadovas.

Pasak Prezidento, Lietuvos saugumas – tai ir stipri ekonomika bei stiprūs žmonės. „Nors laukiame tolesnio veržlaus augimo, ši prielaida gali ir nepasitvirtinti. Todėl būsimai Vyriausybei teks užduotis ryžtingai įgyvendinti teisingesnę mokesčių politiką, užtikrinti geresnę finansavimo prieigą verslui, plėsti eksporto rinkas, skatinti investicijas“, – pabrėžė G. Nausėda. Jis pridūrė, kad „dar vienos „Teltonikos“ istorijos tiesiog neturi ir negali būti.

Respublikos Prezidento įsitikinimu, nepakanka vien to, kad toliau augant ekonomikai augs ir valstybės finansai, didės žmonių pajamos. „Privalome jau dabar reaguoti į demografinius pokyčius. Būsimai Vyriausybei teks kurti modernią šeimų stiprinimo politiką, gerinti senjorų padėtį, užtikrinti kontroliuojamą migraciją, o kovai su atskirtimi naudoti visą turimą priemonių arsenalą“, – sakė šalies vadovas. Jis taip pat minėjo, kad daug rūpesčių kelia ir sveikatos paslaugos – didelės eilės ir atstumai iki sveikatos priežiūros įstaigų, gydytojų trūkumas, mažai prieinami inovatyvūs vaistai, silpna prevencija.

Prezidentas tvirtino, kad ypatingą dėmesį teks skirti prastėjančiai šalies infrastruktūros būklei. „Būsima Vyriausybė turės ryžtingai spręsti Lietuvos kelių, tiltų ir kitos infrastruktūros problemą. Ir toliau būtina išlaikyti strateginę energetikos nepriklausomumo kryptį. Žalumas ir tvarumas turi išlikti Lietuvos energetikos, susisiekimo, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio politikos ašimi. Galiausiai kviečiu stiprinti mūsų regionus, siekiant tolygios jų plėtros ir vienodo paslaugų bei gyvenimo lygio. Lietuvai reikalinga bendra, koordinuota ir aiškia atsakomybe grįsta nacionalinė regioninė politika“, – akcentavo šalies vadovas. Prezidentas pareiškė tikįs, kad G. Palucko motyvacija, jo patirtis ir ministrų komanda, kuri bus suformuota, leis su pagarba išgirsti visus Lietuvos žmones, o jų problemas pripažinti ir atliepti.

Pradėdama savo kalbą kandidatas į Ministrus Pirmininkus G. Paluckas pabrėžė, kad perteklinis reguliavimas tampa mūsų ekonomikos stabdžiu. „Tai bus vienas iš būsimos Vyriausybės prioritetų. Prie Vyriausybės kanceliarijos bus įsteigta speciali komisija, kuri tą perteklinį reguliavimą ir biurokratiją yra pasiruošusi sutramdyti“, – sakė socialdemokratas G. Paluckas.

Kandidatas į Ministrus Pirmininkus kalbėjo, kad skolos limitas bus reikalingas finansuojant mums gyvybiškai svarbius klausimus trumpuoju laikotarpiu. „Gynybos, šalies saugumo klausimai yra bendras sutarimas, jis atsispindi ir koalicinėje su sutartyje“, – tikino politikas.

Pasak G. Palucko, švietimo sistemoje „reikėtų atsargių judesių, atsargaus judėjimo ir nebetrikdyti švietimo bendruomenės, kuri iš naujos valdžios tikisi daugiau dialogo, daugiau pasvertų sprendimų ir sutelktų išteklių tiems pokyčiams“.

„Mūsų šalies ekonomika gyveno aukso amžių, tačiau šiandien susiduriame su mažėjančiu našumu, augančiais kaštais, mažėjančiu konkurencingumu. Todėl ekonomikos per ateinantį laikotarpį neišvengiamai laukia tam tikra transformacija: investicijos į inovacijas, investicijos į kompetencijas, naujų rinkų paieška, našumo didinimas. Tam, be jokios abejonės, reikės ir valstybės pagalbos“, – tvirtino pretendentas į premjerus.

Socialdemokrato G. Palucko įsitikinimu, dėl demografinių procesų, dėl besitraukiančios darbo rinkos per ateinančius penkerius ar dešimt metų laukia labai rimtų uždavinių, kaip išlaikyti socialinės paramos sistemas, kaip išlaikyti pensijų pakeitimo normą ir panašius dalykus. „Todėl šie uždaviniai krenta ant būsimos Vyriausybės pečių. Mes turime nutiesti labai rimtus bėgius mūsų ekonominiam augimui“, – Seimo posėdyje sakė kandidatas.

Po kandidatūros pristatymo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Su kandidatu į Ministrus Pirmininkus numato susitikti Seimo frakcijos. Kandidatūros tvirtinimas numatomas lapkričio 21 d.

Remiantis Konstitucija, Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

Seimo kanceliacijos informacija