Sėkmė ateina, kai dirbi nedejuodamas

Modernus ir perspektyvus

Sutuoktiniai ūkį įsteigė prieš ketvirtį amžiaus – 1999-aisiais, kai Deimanto tėvai jaunai šeimai padovanojo šešias karves. „Nuo jų ir prasidėjo mūsų ūkis“, – „Ūkininko patarėjui“ prisiminė J. Kairiūkštienė.

Šiandien trečią dešimtmetį skaičiuojantis Kairiūkščių ūkis yra vienas pažangiausių ir moderniausių Prienų rajone. Ūkininkai laiko 240 galvijų – 110 melžiamų karvių ir 130 telyčių su prieaugliu. Dirba 240 ha žemės, kurios nuosavą dalį sudaro maždaug 80 ha. Anot J. Kairiūkštienės, išsinuomoti naujus žemės plotus nelengva, nes laisvos žemės nėra, o nuomos kainas kelia ne tiek žemių savininkai, kiek patys ūkininkai, lipdami vieni kitiems per galvas, kad tik išplėstų savų ūkių valdas. „Nė vienas nuomotojas praėjusiais metais neprašė daugiau pinigų. Patys pakėlėme, nes aplink ūkininkaujantys pradėjo siūlyti vis aukštesnes kainas“, – pasakojo moteris.

Šiuolaikiškose 212 vietų fermose, turinčiose atidaromus stoglangius, užuolaidas, ventiliatorius, kasymosi šepečius, pašarų dalytuvą ir kitokių patogumų, užtikrinančių gyvulių gerovę, karves melžia du robotai. Kairiūkščiai, modernizuodami ūkį, įsigydami našią įrangą ir techniką, ne kartą pasinaudojo Europos Sąjungos parama, tačiau kad ir kokia svarbi finansinė parama, sėkminga ūkio plėtra be kasdienio darbo ir racionalių sprendimų būtų neįmanoma. Žmogus čia – svarbiausias.

Dirba sava šeima

Pagrindinis Kairiūkščių šeimos pragyvenimo šaltinis – iš ūkio gaunamos pajamos. Tad jame darniai, padėdami vienas kitam, triūsia visa šeima – tėvai ir keturi vaikai, tik kukurūzų derlių nuimti ir sutvarkyti padeda kaimynas. Vyriausiasis sūnus Ričardas, bebaigiantis sodininkystės studijas, dirba drauge su tėvu, Justas, Kauno technologijos universitete studijuojantis automatiką ir valdymą, laisvalaikiu taip pat skuba padėti tėvams, o trylikamečiai dvyniai Greta ir Simas – nepakeičiami mamos pagalbininkai rūpinantis karvėmis ir veršeliais.

Moteris labai džiaugiasi prieš trejus metus įsigytais dviem melžimo robotais. „Darbo diena prasideda 5 val. ryto – pagirdau veršelius, pamelžiu kai kurias karves ir iki pietų laiką skiriu namų ruošai. Tik kartkartėmis pažvelgiu į telefoną, kad įsitikinčiau, jog fermoje viskas gerai. Vyras taip pat nuo ankstaus ryto skuba į fermą – jo darbas pasirūpinti galvijų šėrimu, mėšlo išvalymu. Iki praėjusių metų karves šerdavome rankiniu būdu. Įsigijus pašarų dalytuvą, karvių priežiūra dar labiau palengvėjo. Dar vienas, itin svarbus dalykas, – įdiegus modernias technologijas, pieno primilžis per parą iš vienos karvės padidėjo maždaug 5 l“, – pažangių technologijų privalumus akcentavo ūkininkė.

Didžiąją bandos dalį sudaro senojo genotipo Lietuvos juodmargės karvės, be jų Kairiūkščiai dar laiko švicų ir žalmargių veislių karvių. „Toks margas tvartas“, – juokavo J. Kairiūkštienė.

Ūkininkai rekordinių primilžių nesiekia. Metinis šeimos ūkio primilžis iš vienos karvės – 8–9 t.

„Geriau tegu jos ilgiau pagyvena, nes prie gyvulio pripranti. Be to, pieninės karvės užauginimas trunka ne vienerius metus. Ilgaamžiškumas, kai pieno rodikliai geri, atsiperka. Žinoma, tam reikšmės turi pašarų kokybė ir priežiūra“, – įsitikinusi J. Kairiūkštienė, kurios šeimos prižiūrimos karvės gyvena 10–12 m. ir yra produktyvios.

Ūkininkai karves laiko fermose, o vasarą į ganyklas išgena tik užtrūkusias ir dideles telyčias, nes įgyvendina projektą, kuriame numatytas ekstensyvus ganymas. Ganyklos yra netoli namų, todėl ryte išgena, o vakare pargena.

Džiaugiasi tuo, ką turi

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Jolitos ir Deimanto KAIRIŪKŠČIŲ nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Jolita ir Deimantas Kairiūkščiai su vyresniaisiais sūnumis – Ričardu ir Justu.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.