Sėkmę garantuos namuose auginamos ypatingos pelės

Prasidėjusius 2020-uosius vieni vadina Žiurkės, kiti – Pelės metais. Negailima ir epitetų: metaliniai, geležiniai, geltonieji auksiniai, baltieji sidabriniai. Žodžiu, kaip pavadinsi – taip nepagadinsi. Svarbu, kad ne itin visų mūsų mėgstami graužikai atneštų ne bėdas, o kuo daugiau sėkmės. Jei ji priklauso nuo to, ar namuose yra pelių, vadinasi, labai seksis pasirinkusiesiems namuose auginti peles. Vilnietės Agnės Jotkaitės namuose japoniškosios pelės erdviuose namuose gyvena patogiai ir sočiai. Jos visada jaučia šeimininkės meilę ir rūpestį.

Nijolė BARONIENĖ

Mielos, bet trumpai gyvenančios

A. Jotkaitė studijavo žirgininkystę, vėliau dar nusprendė gilintis į gyvūnų priežiūrą Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Žirgai – jos aistra, ne tik hobis, bet ir gyvenimo pašaukimas. Šeimos sodyboje laikomi du žirgai ir pulkas įvairių naminių paukščių. Visi žino, kad jauna mergina atsidavusi gamtai ir gyvūnams. Namuose kartu su vaikinu ji augina du dėmėtuosius gekonus, smauglį, aksolotlį, tris Madagaskaro tarakonus, žiurkę ir japoniškąsias peles. Būtent joms ir skirtas šitas rašinys. „Dekoratyvinėmis pelytėmis, dar vadinamomis japoniškosiomis (lot. Mus Musculus), domiuosi jau seniai. Pirmą kartą jos mano dėmesį patraukė maždaug prieš septynerius metus. Tuomet įsigijau tris skirtingų spalvų pelytes. Jų nugarėlės buvo tamsios, pilveliai rusvi, kailiukas satininis. Tada ir dabar man atrodo, kad šios pelytės – labai mieli sutvėrimai. Gaila tik, kad mano pelyčių gyvenimo trukmė, kaip ir daugelio graužikų, yra apie dveji, pustrečių metų“, – prisiminė pašnekovė.

Bendruomeniški sutvėrimai

Agnė nuolat stebi įvairių šalių japoniškųjų pelių veisėjus, domisi jų veisiamų pelių kailio spalvų variacijomis, kailio tipais. Nemažai laisvo laiko ji skiria ieškodama žinių, įdomių straipsnių apie graužikus. „Namuose gyvena mano atrinktos įvairių spalvų suaugusios pelės ir jų jaunikliai. Visos augintinės yra skirtingo charakterio, draugiškos žmonėms“, – sakė Agnė. Ne vienam pelės atrodo, galbūt, primityvios. Tačiau Agnei jos įdomios ir mielos. Kiekvieną dieną visas augintines ji rūpestingai apžiūri. Stebi, kaip jos jaučiasi: ar gerai, ar laimingos, ar aktyvios, ar bendrauja tarpusavyje. „Pelės labai bendruomeniškos. Kaip ir daugelis gyvūnų, jos taip pat turi geriausias drauges, su kuriomis kartu miega, prausiasi arba kitaip bendrauja, – pasakojo pašnekovė. – Augintiniams esu įrengusi didelį keturių aukštų terariumą, kad jiems būtų kuo daugiau vietos.“

Ruošia daržovių mišinius

Pasak Agnės, maisto ir vandens graužikams narvelyje privalo būti nuolat, kadangi jų greita medžiagų apykaita. Nors gyvūnų prekių parduotuvėse siūloma įsigyti įvairaus graužikams skirto maisto, Agnė pastebėjo, kad nemažai jos augintinių jo neėda. Po ilgų bandymų, kai pelėms davė vienų ar kitų gamintojų pašaro, Agnė nusprendė, kad verta pirkti kelių rūšių ėdalą ir jį sumaišyti. „Mano pelės mėgsta mažų papūgėlių maistelį, kuriame yra sorų, sėmenų, saulėgrąžų bei riešutų. Taip pat ruošiu močiutės darže užaugintų daržovių mišinius, kuriuos džiovinu ir taip paįvairinu augintinių racioną“, – patirtimi dalijosi augintoja.

Siuva guolius

Dažniausiai peles įprasta namuose apgyvendinti grotuotuose narveliuose, tačiau, anot Agnės, populiarėja plastikiniai terariumai. Pasak merginos, jie patogūs, nes yra saugūs pelyčių pėdutėms, o maistas bei pjuvenos nebyra aplinkui narvą. „Ten, kur gyvena, pelės mėgsta įsivesti sau patogią tvarką. Beje, kraikui naudoti patogiausia granuliuotas pjuvenas arba pjuvenų drožles. Visus mano augintinius labai džiugina naujovės, atsirandančios jų gyvenamoje erdvėje. Tai gali būti medžių šakelės, lapai, džiovinta žolė. Mėgstu būti gamtoje, tad iš pasivaikščiojimų po mišką ar pievas visada ką nors parnešu savo pelytėms“, – sakė pašnekovė. Pasitelkusi kūrybinius gebėjimus ji siuva augintinėms guolius iš įvairių audinių, konstruoja juos iš šakelių. Agnės pelėms labai patinka kartoninės dėžutes, kurias jos galiausiai sugraužia. Kad pelėms narve būtų įdomu, Agnė pataria įrengti žaidimų aikštelę, nes šie gyvūnai yra smalsūs, žaismingi ir mėgsta aktyvią veiklą.

Dėl teritorijos kovoja

Nors pelės yra teritoriniai gyvūnai, jos linkusios gyventi grupelėmis. Namuose auginamų pelių grupes sudaro tos pačios lyties individai. „Patelių vienoje grupėje gali būti nuo dviejų iki dešimt ir daugiau. Taip pat ir patinėlių, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad kiekvienas individas turėtų savo erdvę, – patarė pašnekovė. – Pelės yra draugiškos tik su kitomis kartu nuo pat mažens augusiomis pelėmis. Agresyvios jos tampa, kai į jų teritoriją atkeliauja gimę ir augę kitur individai. Lytis neturi įtakos. Nors pelės atrodo be galo mielos, tačiau dėl maisto ir teritorijos šie graužikai gali kovoti net iki mirties. Todėl būtina viską apgalvoti prieš įsigyjant šiuos gyvūnėlius.“ Agnė džiaugiasi, kad atėjo Žiurkės metai ir tiki, kad jų augintiniai bus sėkmės talismanai. Todėl savo pelytes ji stengiasi lepinti ir džiuginti ne tik skaniu maistu, bet ir naujais jų namuose atsirandančiais daiktais, skirtais smagiau leisti laiką, daugiau pažinti. Nesvarbu, kad dauguma „lavinamųjų objektų“ vėliau ar anksčiau bus sugraužti.

Šiuo metu pasaulyje yra žinomos šešių skirtingų kailio tipų pelės: trumpaplaukės, beplaukės, satininės, ilgaplaukės, garbanotos ir verpetuotos. Japoniškosios pelės skirstomos į: Show mice – tai parodose dalyvaujančios ir atitinkančios kūno sudėjimo bei spalvų standartus; Petmice – namuose auginamos pelės, kurios nėra vertinamos parodose, o jų kūno sudėjimas ir spalvos šiek tiek skiriasi nuo Show mice.

Agnės Jotkaitės nuotraukos