Sėkmės formulė – begalinė meilė bitėms

Susidomėjo dar vaikystėje

Didelė dalis sertifikuotos ūkio produkcijos iškeliauja į užsienį, kur ne kartą pelnė gerų žodžių dėl išskirtinės kokybės. Likusią dalį produkcijos ūkininkai parduoda Lietuvoje. Jų sukto medaus beveik du dešimtmečius galima įsigyti didžiausiame lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“. Pirkėjai šį medų atpažįsta iš nuotaikingos etiketės – joje vaizduojamas nuo bičių bėgantis ūkininkas.

„Mūsų ūkio sėkmės formulė paprasta – begalinė meilė bitėms, kurią su vyru pajutome dar vaikystėje. Aš su tėčiu bitininkavau nuo mažų dienų, o vyras Gediminas su bitėmis susibičiuliavo būdamas penktoje klasėje. Kai susipažinome ir sukūrėme šeimą, jo svajonė buvo turėti bičių ūkį. Pradėjome nuo 5 avilių, vėliau išsiplėtėme iki 20. Kartais ir patys netikime, jog dabar ūkis skaičiuoja per 1500 prižiūrimų stiprių bičių šeimų, o vasarą su šeimynėlėmis skaičius perkopia ir 2000“, – pasakoja G. Skardžiuvienė.

Skonį ir kokybę lemia priežiūra

Tik nedaugelis įsivaizduoja, kokia sunki ir kiek daug darbo reikalaujanti yra bičių ūkio priežiūra. Kiekvienų metų rudenį ūkininkai užsisako veislinių bičių motinėlių, kurias stengiasi keisti kas 1–2 metus – tuomet bičių šeimos dirba kur kas produktyviau ir yra sveikesnės. Žiemą reikia stengtis, kad bitės lengvai peržiemotų – jei šios suserga, tenka gydyti ir kitaip pasirūpinti jų gerove. Pavasarį pirmąjį medų bitės susineša maitinimuisi. Bitininkas visuomet įsitikina, ar bitėms užtenka medaus, tik tuomet galima pradėti plėsti lizdus, dėti meduves ir laukti, kada bus galima šį skystąjį auksą sukti.

„Visas procesas – mūsų rankų darbas. Prižiūrėti tiek bičių yra sunku, bet pagarba šioms darbininkėms viską atperka. Mūsų tikslas nėra kuo didesni medaus kiekiai – stengiamės, kad bitės jaustųsi gerai ir teiktų džiaugsmą. Tuomet ir meduje pagrindinė jaučiama skonio nata yra meilė“, – atvirauja ūkininkė.

Priklauso nuo gamtos

Paklausta, nuo ko priklauso kasmetinis medaus derlius, G. Skardžiuvienė gręžiasi į gamtą – oro sąlygos itin svarbios, o įvairios stichijos – lietūs, sausros, šalnos – bičių darbą smarkiai apsunkina.

„Sunku prognozuoti, ar bus produktyvūs metai, nes bitininkystė yra visapusiškai priklausoma nuo gamtos. Kaip ir žmonės, vienos bitės labiau tinginiauja, kitos – darbuojasi iš peties, tad tai, ką randame viename avilyje, nebūtinai bus ir kitame. Kadangi aviliai vežiojami, medus gaunamas iš įvairių augalų žiedų nektaro – pavasarinis, pievų, rapsų, grikių, viržių ir miško augalų iš Šimonių girios. O ir kvapų būna visa paletė: nuo aviečių iki liepų, nuo pievų iki girių“, – pasakoja ūkininkė.

Daugiau negu maistas

Kasdien medaus gamybos procesuose dalyvaujanti G. Skardžiuvienė sako, kad jos šeima medumi tiesiog kvėpuoja, o kiek šaukštų per metus suvalgo – sunku ir suskaičiuoti.

„Medus yra daugiau nei maistas. Bėgant metams įsitikinome, kad visų pirma tai yra vaistas. Tiesa, norint, kad medus organizmą aprūpintų savo gerosiomis savybėmis, reikia atidžiai skaityti, kas nurodoma ant etiketės. Pavyzdžiui, medaus gaminyje vitaminų bus mažokai, o gal ir visai nebus. Jei medus pagamintas su priedais, gali kisti ne tik skonio, bet ir maistinės savybės. Mūsų gaminamas medus – 100 proc. natūralus, tad jame visa paletė mineralų ir vitaminų“, – atkreipia dėmesį ūkininkė. Tai poliflorinis, t. y. surinktas iš daugelio augalų žiedų, malonaus skonio, geltonas arba gelsvai rusvos spalvos medus. Jame yra daug aromatinių medžiagų, nemažai B grupės ir C vitaminų, tad jis gali padėti stiprinti imunitetą.

Kokį reikėtų rinktis?

Populiariausias yra natūralus lietuviškas medus. Nekinta ir šio produkto vidutinė kaina – pirkėjai vertina kokybę, tad ūkininkų siūloma produkcija yra paklausi ir reikalinga.

„Vienareikšmiškai pasakyti, kokį medų rinktis geriausia, būtų sunku. Medų kiekvienas turėtų rinktis pagal savo poreikius ir, žinoma, skonį. Pavyzdžiui, jautresnį skrandį turintiems žmonėms tinkamesnis yra šviesus, švelnesnio skonio medus. Šviesus medus – pavyzdžiui, aviečių – taip pat geriausiai tinka kosuliui, gerklės skausmui gydyti. Tuo metu tamsesnis medus – pievų, miško augalų, grikių – pasižymi aitresniu, intensyvesniu skoniu. Jis ypač naudingas širdžiai ir kraujagyslėms stiprinti, tačiau nėra toks efektyvus malšinant gerklės skausmą“, – pasakoja G. Skardžius.

Avilius veža į kitus rajonus

Bitininko teigimu, vienu vertingiausių yra laikomas lipčių medus. Jis yra suneštas ne iš žiedų nektaro, bet iš augalų išskiriamų sulčių – pavyzdžiui, medžių sakų. Šiame meduje gausu mineralų ir kitų organizmui naudingų medžiagų, jis ilgą laiką išlieka skystas ir nesusikristalizuoja.

„Taip pat labai vertinamas ir pirmojo sukimo pavasarinis medus. Jį bitės suneša iš pienių, agrastų, serbentų, ąžuolų ir kitų pirmiausiai pražystančių augalų žiedų. Toks medus yra pats šviesiausias, pasižymi itin švelniu skoniu, todėl yra tinkamas turintiems jautrią virškinimo sistemą bei naudingas gerinant kepenų veiklą. Tiesa, dėl kintančio klimato tikrą pavasarinį medų surinkti tampa vis sudėtingiau. Dėl šiltesnių orų įvairūs augalai sužydi anksčiau ir visi vienu metu, o bitės renkasi tuos, žiedus, kurie joms yra arčiausiai. Dėl to net ir pats ankstyviausias medus dažnai jau gali būti panašus į vidurvasario“, – sako G. Skardžius.

Dėl to bitininkas savo ūkio bites skirtingais sezono mėnesiais veža į skirtinga augmenija pasižyminčius Aukštaitijos rajonus.

Svarbu tinkamai laikyti ir vartoti

Medaus panaudojimo būdų yra galybė – nuo pyragų gardinimo iki padažų mėsos, žuvies ar grilio patiekalams. G. Skardžiuvienė sako, kad dviračio neišradinėja ir medų dažniausiai valgo neapdorotą: juo skanina varškę arba skanauja su agurku.

G. Skardžius pataria vienu kartu neįsigyti medaus labai daug, jei neplanuojama jo greitai suvartoti. Anot bitininko, nors medų galima saugoti pakankamai ilgai, tačiau tai yra „gyvas“ produktas, kurio gerosios savybės geriausiai atsiskleidžia, kai medus yra pakankamai šviežias, nepaveiktas aplinkos.

„Įsigytą medų geriausia laikyti sausai ir vėsiai. Tam daug geriau tinka šaldytuvas, o ne spintelė. Be to, reikėtų nepamiršti kaskart panaudojus medaus indą sandariai uždaryti. Taip bus geriau išsaugomos vertingosios medaus savybės“, – sako G. Skardžius.

Nors lietuviai mėgsta medų dėti į ką tik užplikytą arbatą, bitininkas pataria geriau palaukti, kol gėrimas šiek tiek atvės. Tai vėlgi padės išsaugoti vertingąsias medaus savybes. Dar geriau, anot G. Skardžiaus, atskirai kabinti šaukštą medaus iš stiklainio ir tuomet užgerti jį šilta arbata.

„Kaimo laikraščio“ informacija ir nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.