Sėkmės paslaptis – mokslo laboratorijose

– Kodėl pasirinkote žemės ūkio tyrimų kryptį?

– Esu baigusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakultete biologijos bakalauro ir taikomosios biocheminės analizės magistro studijas. Studijų metu dirbau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose ir negalvojau, kad mano ateitis bus susieta su žemės ūkio tyrimais. Tuo metu mano vyriausias brolis mokėsi agronomijos ir pasiūlė po mano magistro studijų nuvykti pas profesorių, kuris darbui su augalais laboratorijoje ieško žmonių, turinčių biochemijos žinių. Nuvykusi į susitikimą ir susipažinusi su galimais vykdyti įdomiais ir naudingais tyrimais, nusprendžiau studijuoti doktorantūros studijose Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre.

– Kokius tyrimus atlikote?

– Tyrėme augalus kontroliuojamoje aplinkoje – keičiant apšvietimo spektrą ir intensyvumą, buvo stebima, kaip keičiasi augalų cheminė sudėtis, būtent tie junginiai, kurie naudingi žmogaus sveikatai. Nustatėme, kad tikslingai pritaikius apšvietimą, mikrožalumynuose galima padidinti vitaminų A ir C bei kitų naudingųjų junginių kiekį. Apgynusi disertaciją, gavau Baltijos-Amerikos Laisvės fondo (BAFF) finansavimą metams išvykti į JAV, kur tęsiau fotofiziologinius augalų tyrimus. Tiesa, Amerikoje buvo labiau koncentruojamasi į tai, kaip apšvietimas lemia žalumynų kokybės išsaugojimą po derliaus nuėmimo. Po metų grįžusi iš JAV, gavau finansavimą podoktorantūros stažuotei Gamtos tyrimų centre Vilniuje, kur tęsiau darbus. Taip pat teko stažuotis Italijos Padujos universitete, Lenkijos Krokuvos žemės ūkio universitete, Bulgarijos mokslų akademijos Augalų fiziologijos ir genetikos laboratorijoje. Be to, visada aktyviai dalyvavau ir kitoje akademinėje veikloje – buvau išrinkta Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos nare, vėliau – pirmąja nare iš Lietuvos Europos jaunojoje akademijoje. Pristačiau mokslinius pranešimus įvairiose šalyse – Meksikoje, Kinijoje, Turkijoje ir kt. Buvau pakviesta dirbti VDU Žemės ūkio akademijoje docente, o šiuo metu einu ir Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojos pareigas.

– Kaip skiriasi mokslinis darbas žemės ūkio srityje Lietuvoje ir kitose šalyse, kur teko stažuotis?

– Kiekvienoje šalyje egzistuoja skirtingas finansavimo modelis, yra skirtingi tyrimai ir tikslai. Krokuvos žemės ūkio universitete sąlygos ir finansavimas labai panašūs, kaip Lietuvoje, bet papuoliau į aplinką, kur buvo daugiau giliųjų tyrimų, orientuotų labiau į fundamentinius, o ne į taikomuosius tyrimus. Mičigano valstijos universitete žemės ūkio tyrimams yra skiriamas labai didelis finansavimas, palyginti su Europa. Taip pat surinktos tarptautinės komandos – dažnu atveju vadovauja amerikiečių profesorius, o tyrimus atlieka korėjiečiai, kinai, iraniečiai, indai ir kt.

Italijoje žemės ūkis labai vertinamas. Padujos universitete žemės ūkio ir miškų tyrimams skirtas visas didelis miestelis, kur vykdomi genetiniai tyrimai, vedamos naujos žirgų veislės, daug dėmesio skiriama miškų inžinerijos tyrimams, sunkiajai miško technikai ir kt., taip pat atliekami didelės apimties šiltnamiuose auginamų augalų tyrimai. Akivaizdu, kad Italija labai daug investuoja į žemės ūkį, o juk šalyje tokių universitetų net keli. Bulgarijos mokslininkai atlieka labai pažangius genetinius tyrimus, bet finansavimas – mažesnis, o mūsų laboratorijos yra modernesnės.

– Ar Lietuvoje pakankamai investuojame į mokslinius tyrimus žemės ūkio srityje?

– Lietuvoje finansavimą moksliniam tyrimams gauname iš Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, prie inovacijų programų prisideda Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio ministerijos. Vis tik pastaroji labiau orientuojasi į ūkininkus, o ne į mokslininkus.

Žemės ūkio laboratorijose, atliekančiose pažangius tyrimus, naudojama ta pati įranga, kaip žmogaus sveikatos tyrimams (onkologinėms ligoms ar kt.). Ta pati įranga, tik skirtinga tiriama ląstelė – ji yra augalo. Norint išskirti augalo ar žmogaus genomą, atliekamos tos pačios procedūros. Mūsų turima įranga kainuoja ne vieną šimtą tūkstančių eurų, o vieno reagento kaina gali siekti tūkstantį. Deja, dažnai žmonėms atrodo, kad žemės ūkio srityje nereikia tokių sudėtingų tyrimų ir finansavimo. Tai labai klaidingas požiūris, nes jei norime sukurti naujas augalų veisles, kurios būtų labiau prisitaikiusios prie mūsų klimato, atsparios plintančioms ligoms ir pan., reikalingos tokios pat investicijos, kaip ir medicinos tyrimams.

– Kodėl moksliniai tyrimai žemės ūkiui yra tokie svarbūs?

– Dabar turime visas galimybes maistą nusipirkti net internetu ir jis bus pristatytas tiesiai į namus, todėl žmonės nebemato tikrojo maisto kelio, tik galutinį produktą, nesusimąsto, iš kur jis atkeliavo. Labai retu atveju žmonės perka išskirtinai tik lietuvišką produkciją, dažnai ant stalo atsiranda produktų iš kitų šalių. Jei valgome importuotus naujos veislės pomidorus ar bazilikus, tai yra kitos šalies indėlis į mokslą, į žemės ūkio srities tyrimus.

Norint, kad mūsų žemės ūkis būtų konkurencingas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, turime keisti požiūrį, investuoti į laboratorinę įrangą, o svarbiausia – į žmones, nes jie yra varomoji jėga. Gali turėti labai gerą įrangą, lėšų tyrimams, bet jei nebus kam dirbti, nieko nepasieksime. Šalis turi rūpintis savo maisto saugumu, pirmenybę teikti tam, kas sukuriama ir užauginama vietoje, atkreipti dėmesį, kiek sunaudojame maisto iš kitur, kiek prarandame nesuvartodami laiku, kiek maisto (pvz., grūdų) išgabename į kitas šalis ir kt. Vartotojai pirmiausia galvoja apie kainą, bet kitose šalyse daugiau dėmesio skiriama lokaliai užaugintam maistui.

Vis dar gajus požiūris, kad užtenka žinoti apie mikro- ir makroelementus, kuriais reikia tręšti, ir kelias medžiagas apsiginti nuo ligų. Tyrimus žemės ūkio srityje taip pat daugelis įsivaizduoja primityviai – skirtinguose laukeliuose keli augalai, kiekvieną patręšei skirtingomis medžiagomis ir stebi, koks bus derlius. Tačiau viskas yra kur kas sudėtingiau – genetiniu lygmeniu identifikuojami patogenai, tiriamas augalų streso poveikis cheminiams junginiams. Pasitaiko stereotipų, kad žmogus, kuris renkasi agronomijos studijas, negali mokytis sunkesnių tiksliųjų mokslų, tokių kaip chemija ar fizika, bet šios žinios yra būtinos, nes reikia suprasti visą gyvybės liniją. Nuo mažiausios ląstelės iki viso organizmo – augalo. Kokie procesai vyksta, kas juos lemia ir kaip tai galima pakeisti adaptuojant augalą prie gamtos sąlygų, ligų ir pan.

– Ar savo srityje sutinkate daug jaunų žmonių? Kodėl pasirenkamos žemės ūkio studijos?

– Vieni studentai ateina jau turėdami praktinių žinių, nes tėvai ar seneliai turi ūkį. Kiti visai nesusiję su žemės ūkiu, tiesiog pasirenka tokią specialybę. Baigusieji studijas gali ūkininkauti arba eina dirbti į agrokompanijas. Magistro studijas dažnai renkasi jau dirbantys agroversle. Tapti jaunaisiais ūkininkais dažnai paskatina jau turima žemė, technika, pagalba tėvams, vėliau postūmiu tampa ir subsidijos. Man tenka sutikti ir jaunų, ir vyresnių žmonių.

– Koks yra šiuolaikinis jaunasis ūkininkas?

– Besidomintis naujovėmis, naudojantis kur kas daugiau įrankių informacijai gauti. Dabar atsiranda vis daugiau instrumentų stebėti augalų parametrus ir vietoje, įvertinus augalų spektro ar kitus rodiklius, priimti sprendimus. Pavyzdžiui, azoto tyrimai atliekami augalų nežalojančiais matuokliais, kurie tuoj pat pateikia atsakymą, ar reikia tręšti. Šiuolaikinis ūkininkas gali susirinkti informaciją iš palydovų, dronų, įvairių matuoklių ir greičiau priimti sprendimus už ūkininkus, kurie veža ištirti dirvožemį ir kurį laiką laukia atsakymų. Žmonės, kurie imlūs technologijoms, viską gali atlikti greičiau ir efektyviau.

– Dažnai kalbama apie ūkininkų, apibendrintai – kaimo, ir miesto atskirtį. Kokios jūsų įžvalgos?

– Miesto žmonės yra vartotojai, o kaimo žmonės arba augintojai yra tiekėjai. Nei vieni, nei kiti negalėtų egzistuoti vieni be kitų. Jei ūkininkai neturėtų, kur realizuoti produkcijos, tai jos neaugintų. Tiesa, vartotojai turi daugiau galimybių, nes gali nusipirkti parduotuvėje bulvių, pavyzdžiui, atvežtų iš Egipto. Žinoma, kokybe jos bus gerokai prastesnės ir trumpiau išsilaikys.

Manau, reikia tarpusavio supratimo, kad ir vieni, ir kiti yra reikalingi vieni kitiems. Dažnai sakoma, kad miesto žmonės nesupranta kaimo žmonių, bet aš ūkininkus laikau tokiais pat verslininkais, kaip dirbančius miesto centruose, tik ūkininkų darbo vieta – užmiestyje. Viskas priklauso nuo to, kaip ūkininkai geba valdyti savo ūkius. Pažįstu labai pažangių, išsilavinusių, pasaulio mačiusių ūkininkų, kurie puikiai tvarkosi.

– Kokių pokyčių reikėtų žemės ūkyje? Kokį matote ateities ūkį?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 19 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.