ŠESD emisijų skaičiavime – nematoma dirigento ranka?

Pasikeitė ŠESD kilmė

Spalio 1 d. „Ūkininko patarėjo“ publikacijoje buvo teigiama, kad modernios gyvulininkystės ateitis yra miglota. Tai nebuvo spontaniškas, proginis ar emocinis išlydis. Straipsnyje pateiktoje lentelėje parodyta, kad 2023 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) nacionalinėse inventorizacijos ataskaitose (NIR) enterinės fermentacijos metu susidariusių emisijų kiekis 2005 m. žymiai išaugo, palyginti su 2008 m. NIR skaičiavimų duomenimis. Būtina pabrėžti, kad 2005 m. emisijų reikšmė yra išskirtinė – pagal jas Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms nustatomi konkretūs, kiekybiniai emisijų mažinimo tikslai.

Suprantama, kadangi 2005 m. buvęs gyvulių skaičius, veislės, produktyvumas, pašarų sudėtis ir kiti faktoriai nesikeitė, t. y. istoriniai duomenys yra konstanta, belieka daryti prielaidą, kad emisijų iš enterinės fermentacijos šuolis 2023 m. skaičiavimuose įvyko tik dėl metodikos tobulinimo.

Pabandykime paanalizuoti mūsų šalies duomenis. Bendras emisijų kiekis iš žemės ūkio, 2008 m. NIR duomenimis, 2005 m. sudarė 4 045 kt CO₂ ekv. Ankstesniame straipsnyje pateiktoje lentelėje nurodyta, kad, 2008 m. NIR duomenimis, 2005 m. emisijos iš enterinės fermentacijos siekė 1 253 kt CO₂ ekv., t. y. jos sudarė 31 proc. visų emisijų. Kadangi kalbame apie specializacijos pokyčius – 2008 m. NIR duomenimis, emisijos iš dirvožemio 2005 m. sudarė 2 286 kt CO₂ ekv., t. y. 57 proc.

Grįžkime prie ankstesnio straipsnio ir prisiminkime, kad, 2023 m. NIR duomenimis, 2005 m. emisijos iš enterinės fermentacijos Lietuvoje pašoko 45 proc. ir pasiekė 1 957 kt CO₂ ekv. Kadangi emisijos iš enterinės fermentacijos padidėjo 704 kt. CO₂ ekv., logiška būtų tikėtis, kad, 2023 m. NIR duomenimis, bendros emisijos iš žemės ūkio 2005 m. turėtų siekti apie 4 700 kt CO₂ ekv. Tačiau įvyko stebuklas – 2023 m. NIR duomenimis, emisijos iš žemės ūkio 2005 m. ūgtelėjo tik iki 4 130 kt. CO₂ ekv. Kaip tai pavyko? „Elementaru, Vatsonai!“ – šūktelėtų žinomas herojus. Kad bendras balansas dramatiškai nesikeistų, augimą vienoje šakoje turi kompensuoti sumažėjimas kitoje. Taip, 2023 m. NIR vertinimu, emisijos iš dirvožemio 2005 m. smuko iki 1 600 kt CO₂ ekv.

Paskaičiuokime, remdamiesi 2023 m. NIR duomenimis: ŠESD emisijose 2005 m. emisijos iš enterinės fermentacijos sudarė 47 proc., iš dirvožemio – 39 proc. Teorema įrodyta – ŠESD emisijų kilmė Lietuvoje apsivertė aukštyn kojomis 2023 m. NIR, palyginti su 2008 m. NIR.

Dirigento lazdelė?

„Kuo čia dėta muzika ir dirigentas?“ – gūžtelėtų pečiais kritiškai mąstantis skaitytojas, skaitydamas ŪP liepos 26 d. publikaciją „Ieškomos 1990-ųjų referencijos“. Atsakymą jis ras lentelėje. Joje pateikiami kitų ES valstybių narių 2005 m. ŠESD emisijų iš žemės ūkio, enterinės fermentacijos ir dirvožemio duomenys, pateikti NIR 2008 m. ir NIR 2023 m. kt CO₂ ekv. Skliausteliuose – dalis emisijų žemės ūkyje, proc.

Kaip matyti iš lentelės, visos ES valstybės narės reikšmingai pasistūmėjo 2005 m. „gamindamos“ gerokai daugiau emisijų iš enterinės fermentacijos. Analizė rodo, kad gyvulininkystės / augalininkystės emisijų santykis taip radikaliai pasikeitė kaip tik dėl atnaujintos metodikos ypatybių (pvz., koeficientų), dėl kurių Lietuvoje jokių paaiškinimų iki šiol niekas nepateikė. Tad, sugretinus su gyvulininkystės ir jos produkcijos antimarketingu, kuris buvo paminėtas ankstesniame straipsnyje, ir būsimais augalinių baltymų žmonių mityboje propagavimo planais, galima daryti išvadas apie liūdnas šakos, ypač galvijininkystės, perspektyvas. Juk kiekvienas naujas ūkio galvijas bus stebimas dėl jo „didžiulio indėlio“ į klimato kaitą. Abejones, kad tai atsitiktiniai sutapimai, kad vegetarizmas nėra įrašytas į visuomenės raidos dirigentų partitūras, sklaido faktai.

Kam tyla – gera byla?

Tačiau labiausiai stebina ne laisvokas žongliravimas skaičiais, o spengianti tyla. Straipsnių, kuriuose pateikiami ne tik ES valstybių narių, bet ir Lietuvos nacionalinėse ŠESD ataskaitose NIR duomenų keisto svyravimo faktai, skaičius jau siekia bene dešimtį. O jokių paaiškinimų iš nacionalinių emisijų skaičiuotojų iki šiol niekas nesulaukė. Sunku atsikratyti įspūdžio, tarytum kažkokios sektos nariai atkakliai laikytųsi duotų uždarumo įžadų.

Juk, galų gale, net ir dangstantis neklystančia tarptautine metodika vykdomais neklaidingais skaičiavimais, reikėtų jausti atsakomybę ir apie reikšmingus pokyčius, kurie be jokios abejonės, paveiks daugumą prekinių gyvulininkystės ūkių, reikėtų informuoti.

Nesulaukdama dėmesio iš atsakingų institucijų, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), prašydama sudaryti darbo grupę ŠESD skaičiavimams ūkio lygmenyje parengti, įtraukiant ir LŽŪBA atstovą. Tačiau iš gauto mandagaus ir dėkojančio už konstruktyvų bendradarbiavimą atsakymo, kurį pasirašė ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius, galima spręsti, kad toks dalyvavimas yra lyg nelabai pageidaujamas: „Kadangi LIFE projektas „GFarm For Life“, kurio tikslas – sukurti ekosistemos modelį, kad būtų galima tiksliau ir patikimiau įvertinti ir registruoti ŠESD žemės ūkio, miškininkystės ir bendrai žemės naudojimo sektoriuje, ir sukurti nacionalinio anglies dioksido absorbcijos sertifikavimo ir stebėsenos sistemą, yra vykdomas privačia iniciatyva, ŽŪM neturi įgaliojimų nustatyti projekto vykdymo sąlygų, o LŽŪBA siūloma suformuoti darbo grupė negalėtų daryti poveikio projekto rezultatams. LŽŪBA per savo narius, kurie dalyvauja projekte, gali tiesiogiai dalyvauti minėtos iniciatyvos veikloje, nepažeisdama LIFE projekto vykdymo principų.

Informuojame, kad ŽŪM ankstesnė iniciatyva dėl ŠESD skaičiuoklės prototipo parengimo buvo įgyvendinta pasitelkus Mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros programą ir šią užduotį buvo patikėta atlikti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkams, siekiant nešališko ir moksliškai pagrįsto rezultato, kad, vadovaujantis Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos metodika, būtų sukurtas instrumentas, padedantis ūkininkams geriau suprasti ŠESD emisijų šaltinius ūkyje.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.