ŠESD vertinimui ūkiuose reikėtų ruoštis iš anksto

Diskutuoti apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą pieninės galvijininkystės ūkiuose Skuodo rajono ūkininkus pakvietė tarptautinį projektą „Climate Farm Demo“ Lietuvoje įgyvendinantys Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai: Inovacijų paramos tarnybos vadovė Lina Žukauskienė, inovacijų paramos specialistas dr. Justas Mingaila. Skuodo r. biuro vadovė, gyvulininkystės konsultantė Karolina Mitkuvienė.

Dalyvauti projekte  „Climate Farm Demo“ ir bendradarbiauti su konsultantais nustatant ūkių emisijas, drauge ieškant jų mažinimo būdų, pasirinko keturi Skuodo r. ūkininkai. Vieni iš jų – Petras ir Aušra Mitkai, kurių ūkyje organizuotas renginys.

Bendraudama su renginyje dalyvavusiais ūkininkais, LŽŪKT Inovacijų paramos tarnybos vadovė Lina Žukauskienė sakė, kad žaliasis kursas, klimato kaita – dabar labai aktualios temos. Su jomis ir siejamas tarptautinis projektas „Climate Farm Demo“, truksiantis 7 metus. Įgyvendinant projektą, siekiama visoje Europoje paspartinti klimato kaitos požiūriu pažangų ūkininkavimą. Projekte dalyvauja net 28 Europos šalys, kuriose suburtas 1500 ūkių tinklas. Būtent juose klimato kaitos konsultantai skaičiuoja šiltnamio efektą sukeliančias dujų (ŠESD) emisijas ir, atsižvelgdami į rezultatus, kiekvienam ūkiui parengs individualų ŠESD emisijų mažinimo planą.

Kas jau padaryta?

„Tikimės, kad ūkiai, pasirinkę tinkamas priemones, bent 30 proc. sumažins savo emisijas. Tarp jų ir 25 Lietuvos ūkiai –  9 gyvulininkystės ir 16 augalininkystės. Nustatant kiekvieno emisijas ir rengiant individualų planą, kaip jas sumažinti, per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį su ūkininkais dirbs LŽŪKT konsultantai. Skuodo rajone – gyvulininkystės konsultantė K. Mitkuvienė. Taip pat visuose atrinktuose ūkiuose bus organizuojami renginiai – lauko dienos, kuriose kviečiame dalyvauti projekto dalyvių rezultatais besidominančius ir savuose jų patirtį norinčius pritaikyti ūkininkus. Vienas iš tokių yra ir šis renginys“, – sakė L. Žukauskienė.

Kadangi Lietuvoje kol kas ŠESD emisijų skaičiuoklių ūkio lygmeniu nėra, išbandytos naudojamos Europoje.  Šiuo metu konsultantai jau surinko visus reikalingus duomenis ir apskaičiavo kiekvieno ūkio emisijas, kad galėtų su duomenimis supažindinti ūkininkus.

 Didesnis efektyvumas – mažiau taršos

Lietuvoje daugiausia kenksmingų dujų išmeta energetikos sektorius, žemės ūkis yra antras pagal taršą. Per paskutinius metus augalininkystės ūkių tarša aplenkė gyvulininkystės, nes gyvulininkystės ūkių sumažėjo.

Šiuo metu apsiskaičiuoti emisijas ūkio lygmeniu Lietuvoje neprivaloma, bet ruoštis tam reikia. Šiuo metu nacionaliniu lygiu vertinami ŠESD žemės ūkio rodikliai parodo tik bendrą šalies situaciją, tačiau nesuteikia galimybės įvertinti kiekvieno ūkio pastangų prisidėti prie nacionalinių ŠESD mažinimo tikslų žemės ūkyje. Siekiant įvertinti ūkių dedamas pastangas tvariai ūkininkauti, ateityje planuojama įgyvendinti ūkio lygmens ŠESD apskaitą.

„Taršos mažinimas visada remiasi į efektyvumo didinimą. Kuo daugiau užauginama su kuo mažiau, tuo mažiau ūkyje taršos“, – akcentavo dr. J. Mingaila.

Svarbiausi kriterijai, sudarantys emisijas žemės ūkyje yra kuras, pasėliai, trąšos, augalų apsaugos produktai, gyvuliai.

Inovacijų paramos specialistas pabrėžė anglies kaupimo svarbą. Kuo daugiau jos sukaupiama, tuo galutinis rezultatas būna geresnis.

Kalbėta apie tai, kad renkant duomenis apie ūkį ŠESD emisijoms vertinti, reikia atsižvelgti į kraštovaizdžio elementus, kuriuos saugo ūkininkas, nes jie prisideda prie anglies kaupimo, tai yra pavieniai medžiai, miškeliai tarp pievų laukuose, pagrioviai, pamiškės.

Diskutuota apie kukurūzus, mėšlo tvarkymą, žemės dirbimą ir ŠESD vertinimo ateitį

Kokią įtaką CO2 turi miškų kirtimas? Kukurūzams reikia mėšlo. Kodėl negalima jų sėti į kasmet juo patręštą lauką, esantį arčiau fermos? Arimas ar beariminė technologija? Ar turi įtakos gyvulių genetika? Ar bus Skuodo rajone biojėgainė? Kokia ŠESD emisijų vertinimo ūkiuose ateitis? Šie klausimai sujungė renginio dalyvius į diskusiją.

Akcentuota, kad tręšiant organinėmis trąšomis anglies dirvožemyje sukaupiama tikrai daug. Mineralinės trąšos tuoj pasisavinamos arba išgaruoja į aplinką, o mėšlo lieka ir žemėje. Taršiausia trąša yra karbamidas, nes jai pagaminti reikia daugiausia energijos.

Arti ar ne? Gyvulininkystės ūkiuose neariant pievų nepagaminama pašaro. Tad reikia balanso, ir jis kiekvienu atveju skirtingas. Airiai palygino beariminę technologiją su arimu, tai yra, kiek tie patys augalai išmeta CO2. Abiem atvejais gavosi labai panašūs rezultatai, nes neariant buvo užauginta mažiau.

Kalbėta, kad yra riebalinių priedų, kurie gaminant pašarą sumažina fermentacijos metu išskiriamą metaną. Prie pašarų pasisavinimo prisideda ir gyvulių genetika, kai laikomi produktyvesni gyvuliai, kurie gaudami tą patį pašarą gali pagaminti daugiau produkcijos.

Klausimais, susijusiais su energijos gavyba iš ūkio atliekų ūkininkai diskutavo su UAB „Green genius“ tiekimo projektų vadovu Virginijumi Daunoravičiumi, kuris susitikimo metu pristatė vieną iš ŠESD mažinimo sprendimų – biodujų gamybą.

„Apibendrinant galima sakyti, kad Europa siekia pereiti nuo bendro prie tikslesnio emisijų skaičiavimo, kiek ŠESD išskiriama kiekviename ūkyje. Kol kas galutinių sprendimų dar nėra, vertinamos įvairios galimybės. Nuolat stebime situaciją ir turėdami naujausios informacijos, dalinsimės ja projekto renginiuose. Valstybei įgyvendinus ūkio lygmens ŠESD apskaitą, joje lengviau bus dalyvauti tiems ūkininkams, kurie jau dabar bus susipažinę su ŠESD emisijų skaičiavimo ir mažinimo galimybėmis “, – sakė L. Žukauskienė.

Autorė Jolanta Dalia Abarienė, LŽŪKT redaktorė

Nuotraukos autorės