Šešios brangiausios sklypo projektavimo klaidos

„Projektuojant svarbiausia nepridaryti klaidų, nes jos daug kainuoja. Geriausiu atveju – laiką. Bet gali kainuoti ir pinigų: komunikacijų ar drenažo korekcija, sugadinta veja, žuvę augalai. Visi klystame, tačiau yra klaidų, kurios brangiai atsieina ir jas taisyti sunkiau“, – sako kraštovaizdžio dizainerė, „Viržių medelyno“ savininkė Eglė Sūnilaitienė.

Aplaidi sklypo analizė

Profesionalūs kraštovaizdžio kūrėjai visada atidžiai išanalizuoja sklypą. „Klaidų padaro mažai žinių ir patirties, bet daug noro sklypą suprojektuoti savarankiškai turintys savininkai. Specialistams nesunku suklysti, jei vietovę mato tik plane, – teigia pašnekovė. – Reikia įvertinti ne tik patį sklypą, bet ir vietovę, aplinkinius sklypus, sąlygas, reljefą, dirvos kokybę (net to paties sklypo dirva skirtingose vietose gali skirtis), gruntinių vandenų lygį, sklypo ir jo dalių apšviestumą, vertingus augalus, kuriuos reikėtų išsaugoti.“

Ji primena, kad tinkamas situacijos įvertinimas padės planuojant ne tik erdves ar augalus, bet ir drenažą, lietaus nuvedimo įrenginius.

Nepatogiai suplanuotos erdvės

Tinkamai suplanuoti erdves – svarbiausia bet kokio projekto dalis. „Kaip tai daryti, informacijos daug, tačiau klaidų neišvengiama, kai neaišku, ar sodyba tarnaus tik vasarą, ar joje žmonės gyvens ir žiemą, kokia bus statomo namo kambarių paskirtis. Nutinka taip, kad vitrininiai langai atsiveria į seną kaimyno sandėlį, kurio nepakeisite ir nenugriausite, kai kurios teritorijos dalys tampa sunkiai pasiekiamos, pavyzdžiui, gėlynas trukdo prieiti prie tvenkinio“, – klaidas vardija E. Sūnilaitienė.

Ji teigia, kad klaidinga manyti, jog vingiuotų takelių gausa praturtins sodybą. Nors tai gražu, bet jei nepatogu, gyventojai (o ypač augintiniai) trumpins kelią per žolę ir gėlynus. Keisti erdvių išdėstymą įmanoma, tačiau nelengva, ypač kai takai jau išgrįsti, veja ir gėlynai suformuoti, medžiai pasodinti, įrengtos laistymo, apšvietimo sistemos, po žeme išvedžioti roboto-žoliapjovės laidai.

Netinkamai suprojektuoti augalai

Ši klaida labai brangi, jei sklypas didelis, nes jam apsodinti reikia daugiau augalų. Jeigu netiks sąlygos, jie žus. „Šiame sodybos kūrimo etape klaidas galima vardyti ir vardyti: rūgščią dirvą mėgstantys augalai pasodinami kalkingoje žemėje, šviesamėgiai įkurdinami šešėlyje arba vienas kito netoleruojantys augalai priversti augti greta. Kokybiški norimos veislės sodinukai, krūmai, daugiametės gėlės brangūs, kai kurių ir gauti sunku, todėl norisi, kad želdiniai prigytų ir atskleistų savo grožį. Jei netinkamomis sąlygomis jie ir nežus, niekada neatrodys vešlūs, sveiki, gausiai nežydės“, – perspėja kraštovaizdžio dizainerė.

Ji atkreipia dėmesį, kad klaidinga senoje sodyboje pašalinti senus augalus. Galbūt lengviau projektuoti tuščiame popieriaus lape, bet seni augalai dažnai praturtina sodybos vaizdą, ypač kol nauji dar auga. Daugelis senų suvešėjusių augalų rodo, kad jie pasodinti tinkamoje vietoje ir gali puikiai gyvuoti ne vienerius metus. „Patartina tik gerai pagalvoti, ką daryti su eglėmis ir kitais dideliais medžiais ar krūmais, augančiais prie pat namo. Juos buvo populiaru sodinti prieš 40–50 metų, bet užaugę jie gali pridaryti žalos pastatams“, – atkreipia sodybų savininkų dėmesį specialistė.

Neįvertinti techniniai klausimai

„Tai dažna savo sklypą projektuojančių žmonių klaida. Būtina išstudijuoti visas per sklypą einančias komunikacijas, o jei jos dar tik projektuojamos, tai daryti itin atidžiai. Priešingu atveju, po kurio laiko paaiškėja, kad neįmanoma privažiuoti išsiurbti nuotekų nesugadinus vejos. Arba pasodinti medžiai pasiekia virš jų nutiestus laidus, šaknimis ardo vandentiekio vamzdžius, elektros kabelius“, – vardija matytas klaidas E. Sūnilaitienė.

Brangiai kainuoja, kai norima pataupyti ir iš anksto nepagalvojama, kur įrengti drenažą, laistymo, apšvietimo sistemas, kur jos bus prijungtos. Taisant šias klaidas, tenka gadinti išpuoselėtą veją ar gėlyną, šalinti stambius augalus, drastiškai nugenėti šakas ar nupjauti eglės viršūnę.

Netinkamas darbų planavimas

Projektuojant sklypą, svarbu darbus atlikti teisinga tvarka. „Žinote situaciją, kai remontuodamas butą žmogus svarsto, nuo ko pradėti – sienų ar grindų, nes darbininkai, lygindami pagrindą grindims, išteps ką tik nudažytas sienas, o dažant sieną galima aptaškyti ką tik sudėtą parketą? Sklype tas pats. Įsivaizduokite, kaip per smaragdinę veją važiuoja sunkusis transportas, nes reikia iškasti baseiną, arba jau susodinus medelius, lyginama teritorija“, – perspėja dizainerė.

Pasak jos, apželdinant sklypą, svarbu laikytis darbų eiliškumo, kad atliekami darbai negadintų jau padarytų.

Netinkamas stilius

E. Sūnilaitienė pamini dar vieną klaidą: „Kartais būna, kad žmogus visą gyvenimą svajojo apie modernų sodą su kubų ir taisyklingų apskritimų geometriškai susodintais augalais, bet nusipirko rąstinį namą miške, sudėtingo landšafto sklype. Suprantama, kad modernistinio stiliaus želdynai atrodys kaip svetimkūniai.“

Gali būti ir priešingai. Žmogus jaukaus sodo neįsivaizduoja be kaimiškų atributų: vežimo ratų, padargų ar malūno imitacijos, tačiau pastatytas griežtų, lakoniškų formų modernus namas su vitrininiais langais iki pamatų. Tokioje vietoje nepritaps provincijos sodybai būdingi elementai.

„Galbūt po konsultacijos su dizaineriu turėsite keisti mažąją architektūrą, takų dangas, gėlynus, kai kurių zonų planą: laistymo ir apšvietimo sistemas, bortelius, trinkeles“, – teigia kraštovaizdžio dizainerė ir primena, kad net menkiausias detales reikia planuoti dar braižant sklypo projektą.

Giedrė RYMEIKĖ

Eglės Sūnilaitienės vizualizacija ir nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.