Šiandien minime biosferos rezervatų dieną

Biosferos rezervatai ne tik saugo gamtą, bet ir skatina darnų vystymąsi, t. y. leidžia žmonėms gyventi ir dirbti šiose teritorijose, laikantis gamtosaugos reikalavimų.

Biosferos rezervatai atlieka tris pagrindines funkcijas: saugomos ekosistemos ir rūšys; skatinamas tvarus vietos bendruomenių vystymasis; vykdomi ekologiniai tyrimai.

Pasaulio biosferos rezervatų pagrindinė kryptis – išlaikyti balansą tarp žmogiškosios veiklos ir natūralių resursų išsaugojimo.

Lietuvoje turime vienintelį Žuvinto biosferos rezervatą, kuris kartu yra pirmoji ir seniausia saugoma teritorija mūsų šalyje. Jis turi oficialų biosferos rezervato statusą pagal UNESCO „Žmogus ir biosfera“ programą.

Kitos saugomos teritorijos, tokios kaip biosferos poligonai ar draustiniai - nėra biosferos rezervatai, nors gali turėti panašias apsaugos funkcijas.

Žuvinto biosferos rezervato istorija išties įdomi... Prof. Tado Ivanausko rūpesčiu 1937 metais Žuvinto ežeras ir jo apylinkės paskelbti gamtiniu rezervatu. 2002 metais saugomą teritoriją dar labiau išplėtus, Žuvintas tapo biosferos rezervatu. Šis statusas suteikė galimybę 2011 metais prisijungti prie UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ ir tapti pasaulinio biosferos rezervatų tinklo dalimi. Taip pat jis yra Įtrauktas į Ramsaro konvencijos saugomų šlapynių sąrašą ir Natura 2000 tinklą.

Žuvinto ežeras ir pelkės – viena didžiausių šlapynių Lietuvoje, svarbi vandens paukščių buveinė. Čia gyvena meldinė nendrinukė – vienas rečiausių paukščių Europoje, čia užfiksuota daugiau nei 250 paukščių rūšių, iš jų daug įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Tarptautinė biosferos rezervatų dienos tikslas - skatinti gamtosauginį sąmoningumą, pabrėžti biosferos rezervatų svarbą biologinės įvairovės išsaugojimui, parodyti žmogaus veiklos ir gamtos apsaugos darną.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija