Šiaulių mega projektas už 12 milijonų: valdžios favoritai ir podukros

Žirgynas be maniežo

Kai apsilankėme žirgyne, lijo. Teritorijoje, aptvaruose telkšojo balos ir purvas.

Žirgyną aprodęs Jaunųjų gamtininkų centro direktorius Gintaras Oliškevičius pasakojo, kad čia laikomi 23 žirgai. Vieni labiau skirti laisvalaikiui, kiti – sportui. Čia taip pat yra ponių, pora žemaitukų veislės žirgų. Centro žirgai nėra labai brangūs, kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Svarbu, kad jie būtų ramaus būdo, nes su jais dirba vaikai. Direktorius sako, kad daugiau žirgų centro arklidėse nebetilptų.

Šiaulių miesto taryba yra patvirtinusi įkainį, galėtų teikti mokamas paslaugas – laikyti privačius žirgus, tačiau tokiomis sąlygomis niekas savo brangių augintinių laikyti nenori. Juolab kad čia nėra kur tinkamai pajodinėti.

Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro vadovas teigė, kad Žirgyno skyriuje neformaliojo švietimo paslaugas gauna apie 450 mokinių, edukaciniuose užsiėmimuose kasmet dalyvauja apie 4 000 vaikų, stovyklose apie – 100 vaikų, renginiuose – apie 1 500 vaikų. Tačiau žirgyną nuolat lanko tik 105 vaikai. Su vaikais dirba dvi trenerės – Jogailė Develytė ir Inga Vasiliauskienė.

Norinčių pajodinėti atvažiuoja ne vien iš Šiaulių. Vaikai žirgyną lanko du kartus per savaitę. Užsiėmimus trenerės veda 6 dienas per savaitę, išskyrus sekmadienį, nes tą dieną žirgams būna poilsis. Vaikai ne tik jodinėja, bet ir prižiūri žirgus, rūpinasi jais. Už 8 užsiėmimus per mėnesį jaunųjų raitelių tėvai moka po 25 eurus.

Didžiausia bėda yra ta, kad nėra kur pajodinėti. Maniežo žirgynas neturi, tačiau turi transportą, pritaikytą žirgams gabenti, todėl keliauja į Šiaulių rajone esančių privačių žirgynų maniežus. Šalia pagrindinio pastato, kuriame laikomi žirgai, yra jojimo aikštelė, tačiau žiemą ten arba smėlio „tešla“, arba pašalus laikosi gruodas, kuris gali sužaloti žirgų kojas. Be to, žiemą anksti temsta, o jodinėjimas lauke sutemus negalimas.

Prieš varžybas žirgai važiuoja treniruotis į kitų žirgynų maniežus. Įstaiga turi dvivietę ir trivietę priekabas. Bet, anot direktoriaus, visų žirgų neišveši. Treneriai atsirenka, kuriuos vaikus ir žirgus veš, rengs varžyboms.

Žirginio sporto federacija kasmet reitinguoja raitelius. JGC sportininkai dažnai patenka į pirmąjį dešimtuką, užima 3–4 vietas. Žemaitukas Žėrutis yra šių metų Lietuvos jaunimo čempionas. Tokiomis sąlygomis, tai – dideli pasiekimai.

Sportininkė ir trenerė J. Develytė kalbėjo, kad prastomis sąlygomis treniruodamiesi suserga tiek sportininkai, tiek žirgai. Arklidėse tvyro skersvėjai. Neturint kur treniruotis, lavinti raumenis, yra didelė rizika, kad jodinėdami žirgai gali susižeisti.

„Stengiamės tuos žirgus judinti sistemingai, bet va, lyja lietus, visur tešlos, purvas, net mums nėra kur išeiti. O žirgą išleidi nesušilusį, net nereikia raitelio, kad jis susižeistų. Aš išvis neturiu sąlygų, kur sportuoti, tai kartais važiuojame jodinėti į Kurtuvėnų mišką. Kai jodinėjame Salduvės parke, nėra patenkinti gyventojai. Automobiliams reikia prasilenkti su žirgu, be to, jie palieka kakučių. Kartą iškvietė policiją, teko aiškinti policininkams, kuo skiriasi šuns kakutis nuo žirgo. Paklausiau, ar mokėsi mokykloje biologijos“, – pasakojo J. Develytė.

G. Oliškevičius pažymi, kad tenka pirkti brangias veterinarijos paslaugas, bet be jų apsieiti nepavyksta. Tokiems dideliems gyvūnams veterinarijos paslaugos yra teikiamos Kaune, tad prireikus žirgai yra vežami ten.

1 hektaro teritorijoje šalia arklidžių stovi dar trys mažesni namukai. Čia laikomi pašarai, jojimo įranga, vaikų jodinėjimo drabužiai, yra edukacijos erdvė.

Viso Jaunųjų gamtininkų centro metinis išlaikymo biudžetas siekia apie 670 tūkstančių eurų. Direktorius sako, kad dar pritraukia rėmėjų lėšų.

Žirgyno laukia megaprojektas

JGC vadovas džiaugiasi, kad greitai situacija iš esmės pasikeis, nes prasidės pastatų rekonstrukcija. Visi keturi prieš maždaug 90 metų statyti pastatai bus nugriauti ir iškils vienas bendras kompleksas. Kol apie pusantrų metų vyks statybos darbai, žirgams laikyti teritorijos pakraštyje, kur dabar yra pieva, turės būti pastatyti laikini angarai su surenkamais gardais.

Rekonstrukcijos vertė stulbinama – 12 milijonų eurų. Tokių investicijų mieste nėra regėjusi nė viena neformaliojo ugdymo įstaiga. Mokyklų rekonstrukcijoms skiriama po 2–4 milijonus eurų.

„Atsiras visas kompleksas: gardai, dengta jojimo aikštelė (maniežas), patalpos personalui ir vaikams persirengti, lauko jojimo aikštelė, edukacinių erdvių zona, vaikštynė žirgams, kuriame jie galės judėti. Taip pat bus įvesta infrastruktūra – vanduo, nuotekos, valymo įrengimai“, – apie ateitį sako G. Oliškevičius.

Jis žadėjo, kad po rekonstrukcijos žirgyne laiką galės leisti ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Žadama, kad įgyvendinus projektą Jojimo skyriuje išplėstas ir pagerintas neformaliojo švietimo paslaugas per metus gaus mažiausiai 509 vaikai ir jaunuoliai, edukacinių užsiėmimų paslaugas – beveik 10 000 vaikų ir jaunuolių per metus, stovyklaus 600 vaikų. Tikimasi, kad čia per metus savanoriaus mažiausiai 600 savanorių.

„Kai bus nauja bazė, nesunkiai pritrauksime naujų trenerių. Ateis papildomų žmonių. Bet šiandien dar anksti apie tai kalbėti“, – sako vadovas.

Tik gauti pajamų iš bazėje laikomų privačių žirgų įstaiga negalės dar 5 metus, nes tokios europinio finansavimo sąlygos.

Kaip pavyko įtikinti miesto valdžią, kad gautų milijonines investicijas? Direktorius mano, kad atkaklumu. Ne vieną valdžią bandė įtikinti, bet ši, vadovo teigimu, gal pamatė perspektyvą.

Nors darbų rangos konkursą dar tik ruošiamasi skelbti, viliamasi, kad statybos darbai bus baigti 2027 metais.

Kosminiai skaičiai milijonams pagrįsti

Šiaulių miesto savivaldybės viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis informavo, kad jau pasirašyta Jaunųjų gamtininkų stoties žirgyno rekonstrukcijos projekto finansavimo sutartis. Projekto vertė siekia 11,97 milijono eurų, iš jų – 7,7 milijono Europos Sąjungos lėšos, 1,6 milijono eurų – valstybės lėšos, o 2,7 milijono pridės miesto Savivaldybė.

Už 12 milijonų Jaunųjų gamtininkų centro Jojimo skyriaus teritorijoje, adresu Žuvininkų g. 30, bus rekonstruotas pastatas-sandėlis ir jame įkurtas uždaras maniežas bei edukacinė klasė su jų aptarnavimui reikalingomis patalpomis.

Kiti sklype esantys pastatai bei inžineriniai statiniai bus nugriauti dėl jų susidėvėjimo. Jų vietoje ir kitoje žirgyno teritorijoje bus įrengtas atviras lauko maniežas, lauko edukacinė klasė, kiti įrenginiai.

Skelbiama, kad vykdant rangos darbus esamas Šiaulių JGC žirgyno teritorijoje esantis pastatas (pastatas-sandėlis), kurio dabartinis plotas – 273,36 kvadratinio metro, bus išplėstas iki 2 856 kvadratinių metrų, tačiau neskaičiuojamas dar trijų griaunamų pastatų plotas. Taip pat planuojama įsigyti reikalingą įrangą, techniką ir baldus.

Teikiamoje paraiškoje finansavimui gauti Savivaldybė nurodė, kad po rekonstrukcijos žirgyne lankysis apie kelis kartus daugiau žmonių nei dabar. Po investicijų bus suteikta paslaugų apie 98 tūkstančius kartų.

Jojimo skyriuje neformaliojo švietimo veikloje per metus vaikai dalyvaus 55 653 kartus, edukaciniuose užsiėmimuose – beveik 10 000, stovyklose – 2 500. Planuojama, kad žirgų, jojimo, šunų terapijas žmonės per metus lankys 1 000 – 1600 kartų, hidroterapiją – kiek mažiau – 750 kartų. Jojimo skyrius organizuos renginius, į kuriuos suplauks per 16 tūkstančių žmonių.

Žodžiu, į žirgyną keliaus beveik visi Šiauliai. Iš kur paimti šie kosminiai skaičiai, Savivaldybės atstovai nepaaiškino, bet juk reikėjo kaip nors pagrįsti 12 milijonų eurų išlaidas.

Visuomenės nuomonės nepaisoma

Šiaulių taryboje svarstant žirgyno projektą klausimus kėlė opozicijos atstovai. Jie nepalaikė milijoninių išlaidų vienai neformaliojo vaikų ugdymo įstaigai.

„Mes kėlėme klausimą, kokiu principu vadovaujamasi kuriant infrastruktūrą. Mums buvo atsakyta, kad priklausomai, nuo to, kiek objektas bus lankomas. Mes dėl to ir nepritarėme. Palyginkime, kiek lanko baseiną ir kiek lanko žirgyną. Jei visko turime, tai gerai. Šiauliai – toks miestas ir neturi baseino. Pas mus nebevyksta jokios varžybos, nes „Delfino“ baseinas nebeatitinka reikalavimų. Arba niekaip negali pastatyti buriavimo elingo. Yra, matyt, savi ir nelabai savi. Dabar džiūgauja, kad baseiną stato. Tai ne baseinas, o vonia su trimis takeliais. Aišku, to reikia, bet iš esmės tai situacijos mieste nepakeis“, – komentavo Tarybos narys Edvardas Žakaris.

Jo nuomone, skaičius išlaidoms pagrįsti gali pritempti, kokius nori. Reikėtų nepamiršti, kad jojimas ir tenisas yra brangiausios sporto šakos, ne visi išgali jas lankyti.

„Daug čia klausimų, bet, matyt, turi žinoti viską – draugus, gimines, kad suprastumei, kame čia reikalas“, – apibendrino politikas.

Kitas opozicijos atstovas Martynas Šiurkus priminė, kad buvo inicijuota gyventojų apklausa, kokių projektų miestui labiausiai reikia. Žirgyno projektas liko priešpaskutinis.

„Visuomenė pasakė, ar jiems reikia žirgyno, ar ne. Kad reikia sutvarkyti infrastruktūrą, tai taip, bet mieste yra daug vietų, kur reikia ją sutvarkyti. Mes aplink Šiaulius turime kelis privačius žirgynus, kur gali drąsiai atvažiuoti ir gauti paslaugas. Reikia nepamiršti, kad žirgyną reikia ne tik pastatyti, bet ir jo išlaikymas yra labai brangus. Čia buvo mero išmislas“, – sakė M. Šiurkus.

Jį stebino mero pozicija, kad baseiną, kurio pagal apklausą labiausiai reikia miestiečiams, turi statyti verslas. O žirgyno negali statyti verslas?

Jis susirinko informaciją, kad žirgyno infrastruktūrą buvo galima atnaujinti už 2,5 milijono. Žinoma, tuomet nebūtų megaprojekto.

„Savivaldybė niekada neįsivertina kaštų ir naudos, neatlieka jų analizės. Taryboje buvo žadėta pateikti svarstyti alternatyvas, kai bus rengiamas investicinis projektas, tačiau jokių alternatyvų pateikta nebuvo. Gal nupirkti kelis mikroautobusus, pasamdyti tris vairuotojus ir vežioti vaikus į Kurtuvėnus būtų apsimokėję labiau?“ – svarstė Tarybos narys.

Buriuotojų elingas – tik popieriuje

2009 metais Rėkyvos ežero pakrantėje sudegė sporto centro „Atžalynas“, kuris tuomet dar buvo sporto mokykla, jaunųjų buriuotojų techninė bazė. Nuo pat gaisro jaunieji buriuotojai maitinami pažadais pastatyti naują elingą, kuriame būtų galima laikyti brangų buriuotojų inventorių, būtų vaikų persirengimo kambariai, galimybė išsidžiovinti kostiumus ir kita. Sportininkai vasarą buriuoja, o žiemą užsiima ledrogių sportu. Čia vyksta įvairūs čempionatai.

Gražioje Rėkyvos ežero pakrantėje sportuojantys vaikai neturi elementarių sąlygų nusiprausti po treniruotės, išsidžiovinti hidrokostiumus, dalį treniruotės sugaišta, kol patys išsistumia laivus, o brangūs buriuotojų laivai šlampa kiauruose metaliniuose garažuose.

Prieš trejus metus sportininkų tėvai buvo surinkę parašus ir kreipėsi į miesto valdžią su prašymu pastatyti pagaliau elingą ir pagerinti jauniesiems buriuotojams sportavimo sąlygas. Deja, išgirsti nebuvo.

Tuomet Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas aiškino, kad tokio elingo statyba gali kainuoti apie 700 tūkstančių eurų (nors patys buriuotojai aiškino, kad pigiau). Deja, tokios sumos Savivaldybė nerado.

V. Lebedis informavo, kad 2025–2027 metų Savivaldybės strateginiame veiklos plane Sporto plėtros programai šiems metams yra numatyta 70 000 eurų techninei dokumentacijai parengti. Kada bus skirta lėšų elingo statybai, nepranešama.

Meras į klausimus iš esmės neatsakė

Šiaulių miesto valdžios dosnumas labai subjektyvus. Nesuprantami argumentai, kuriais remiantis vienos įstaigos sulaukia milijoninių investicijų, o kitos vargsta savo vargelį, nesulaukdamos dėmesio. Vienoms įstaigoms perkami muzikos instrumentai už šimtus tūkstančių eurų, kitoms – apskritas nulis. Peršasi išvada, kad vienos įstaigos yra miesto valdžios favoritės, kitos – podukros.

Meras Artūras Visockas nuolat kartoja, kad bus taip, kaip žmonės norės. Gyventojų apklausa parodė, kad jiems neaktualus žirgynas, tačiau šiuo atveju į jų nuomonę atsižvelgta nebuvo.

Pasiteiravome mero, kodėl neformaliojo švietimo įstaigai Jaunųjų gamtininkų centrui Jojimo skyriaus naujam žirgynui Savivaldybė randa 12 milijonų eurų, o Rėkyvos buriavimo elingas – vis dar popieriuose? Kodėl vienos ugdymo įstaigos tampa miesto valdžios favoritėmis, kitos – podukromis? Kodėl neatsižvelgė į tai, ko nori žmonės? Kodėl Savivaldybė, užuot kišusi milijonus į JGC žirgyną, negali tiesiog sudaryti sutarčių su privačiais žirgynais dėl vaikų ugdymo?

Į visus klausimus iš mero gavome propagandinį atsakymą: „Prie rekordinių viešųjų investicijų Šiauliuose jungiasi ir didžiulės verslo investicijos. Lygiagrečiai ir nuosekliai mieste stiprinama kultūra, švietimas ir neformalusis švietimas.“

Mieste kalbama apie tai, kad milijoninių investicijų į žirgyną dėka meras galimai ruošia vietą savo sūnui, kuris yra veterinarijos gydytojas ir stažavosi Didžiojoje Britanijoje žirgų gydykloje. Meras šio fakto nei paneigė, nei patvirtino.

Autorė Jūratė RAUDUVIENĖ / ŠIAULIŲ KRAŠTAS