Šiaulių regioninis valstybės archyvas atvėrė parodą, skirtą Plungės žemaitukų žirgyno įsteigimo 100-mečiui

Pirmasis žirgynas Šiaulių krašte įkurtas Gruzdžių aukštesniojoje gyvulininkystės mokykloje Šiaulių rajone. 1938 m. duomenimis, žirgyne buvo 22 eržilai ir 71 kumelė.

Žirgai į Gruzdžius buvo perkelti iš Plungės dvaro, siekiant išsaugoti nykstančią, mūsų tautos istorijai svarbią ir Lietuvos arklininkystės genetiniam fondui neįkainojamą žemaitukų veislę. Šie žirgai yra nedidelio ūgio, dažniausiai bėri, juodi ir pilki. Žemaitukų kūnas gana masyvus, tačiau kojos – plonos ir tvirtos. Toks kūno sudėjimas arkliams suteikia manevringumo ir judrumo. Žemaitukai taip pat pasižymi ištvermingumu, atsparumu ligoms, tvirtumu ir ilgaamžiškumu.

Lietuvių pamėgti žemaitukų veislės žirgai buvo naudojami paprastiems ūkio darbams, kinkymui, įvairioms parodoms. Šiaulių regioniniame valstybės archyve sukauptais duomenimis, pirmoji gyvulininkystės paroda, surengta 1928 m. rugsėjo 2–3 dienomis, vyko būtent Šiauliuose. Šios parodos metu buvo atliekamas žemaitukų ir sunkiųjų arklių pajėgumo bandymas: važiuojant neribotą distanciją vienu arba dviem arkliais su triskart didesniu už bandomojo arklio svorį kroviniu, kas 25 m pridedant po vieną centnerį kiekvienam arkliui tol, kol arklys nebepajėgs patempti vežimo.

Žemaitukams buvo sunku varžytis su sunkiųjų veislių arkliais, bet jie kovingai laikėsi iki pat Antrojo pasaulinio karo. Tuomet visos pastangos išsaugoti žemaitukų veislę žlugo. Traukdamiesi vokiečiai išsivarė visus Gruzdžių žirgyno žemaitukų veislės arklius – bent jau taip manė. Iš tiesų dalis Gruzdžiuose buvusių žemaitukų buvo slapta išgabenti į Dotnuvą ir išsaugoti.

Nuo 1940 m. Žagarės dvaro bazėje buvo įsteigtas eržilų žirgynas, tačiau karo metu jo veikla nutrūko. Vokiečių okupacijos metu Žagarėje buvo įsikūrusi raitoji vokiečių policija. 1952 m. įkurtas Žagarės valstybinis žirgynas. Ūkyje pradėti veisti darbiniai arkliai – Lietuvos sunkieji bei sportiniai Hanoverio veislės žirgai. Hanoverio žirgai, skirtingai nei žemaitukai, yra didelio ūgio, masyvūs, vieni iš stambiausių jojamųjų arklių, tinkami varžyboms. Įsteigus valstybinį žirgyną, vietiniame hipodrome vasarą, o manieže žiemą, vykdavo sportinės varžybos. Vėliau imtos organizuoti ir tarptautinės įvairaus amžiaus grupių varžybos.

Sportinę karjerą Žagarėje pradėjęs Laimondas Skėrys – daugkartinis respublikos ir SSRS varžybų laimėtojas bei čempionas, Lietuvos žirginio sporto viceprezidentas, tarptautinės klasės sporto meistras. Nemažiau svarbūs Andriaus ir Ilonos Būzų, K. Natkevičiaus, E. Klimovo, R. Udrakio, Z. Šarkos, V. Civinsko, R. Babrausko sporto laimėjimai. Lietuvos rinktinės kapitonas Z. Niprikas su žirgu Sir-Saliutu šuolio galingumo varžybose yra pasiekęs net 1,90 m. aukštį (respublikos rekordas – 2,05 m). Aukščiausias R. Udrakio ir jo žirgo vardu Dekoracija pasiekimas – Europos jaunųjų konkūrų čempionate Prancūzijoje, Reimso mieste, iškovotas bronzos medalis. Jis vienintelis iš Lietuvos raitelių dalyvavo Seulo olimpinėse žaidynėse. 1989 m. Žagarei ypatingi. Komanda garsėjo geriausiais raiteliais ir buvo pakviesta į Vakarų Vokietiją dalyvauti varžybose, iš kurių grįžo su laimėta komandine taure.

Žirgyno vadovai keitėsi, tačiau žirgynas nenustojo augti. Vadovaujant A. Deveikiui restauruotas maniežas, gyvenamieji namai, pastatytos naujos arklidės. 1991 m. įsteigta Pereinamoji Žagarės taurė kasmet sulaukdavo vis didesnio rėmėjų prizinio fondo. 1998 m. duomenimis, Žagarės žirgyne buvo 200 sportinių žirgų, tarp jų ir Lietuvos sunkieji. Likęs dar ir žemaitukų palikuonis.

Paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje žemaitukų išsaugojimu pradėjo rūpintis Lietuvos gyvulininkystės institutas. Jo vadovo profesoriaus J. Šveisčio pastangų dėka 1993 m. Lietuvos gyvulininkystės institute pradėtas formuoti žemaitukų veislės arklių branduolys, o 1994–1995 m. čia buvo suformuota veislinė žemaitukų banda. Profesoriaus J. Šveisčio iniciatyva 1997 m. įkurta Žemaitukų veislės arklių augintojų asociacija Baisogaloje Radviliškio rajone. Asociacijos tikslas – ne tik gausinti žemaitukų populiaciją, bet ir skleisti žinią visuomenei apie šios veislės išsaugojimo būtinybę.

2001 m. žemaitukų augintojų asociacija, padedama Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų bei Lietuvos liaudies buities muziejaus, surengė pirmąsias žemaitukų išbandymo varžybas lengvųjų lenktynių ir šuolio galingumo rungtyse. Po metų tokio pobūdžio varžybos buvo surengtos Šeduvos verslo ir technologijų mokyklos hipodrome. Šiose lenktynėse prisidėjo dar viena rungtis – kinkymas į ristūnų vežimėlius. Kasmet varžybų skaičius didėjo, o vietovės keitėsi. Varžybos rengtos Kurtuvėnuose ir Naisiuose.

Naisiuose 2004 m. įkurtas žemaitukų žirgynas yra didžiausias retų nykstančių veislių saugojimo programoje dalyvaujantis privatus veislynas. Jam 2008 m. buvo suteiktas B kategorijos veislyno statusas, o 2010 m. jis pripažintas pažangiausiu genofondiniu ūkiu Lietuvoje.

Šiaulių rajone įsikūrusiame Kurtuvėnų regioninio parko žirgyne nuo 2014 m. veiklą pradėjo pirmasis Lietuvoje hipoterapijos centras. Terapinė veikla, į kurią įtraukiami žemaitukai, itin naudingi neįgaliesiems, sunkaus charakterio vaikams, psichologinių ir fizinių problemų turintiems žmonėms.

Virtualioje parodoje „Šiaulių krašto žirgynai: nuo pirmųjų žirgynų įkūrimo iki svarbių pasiekimų“ eksponuojami Šiaulių regioniniame valstybės archyve saugomi dokumentai, Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi fotodokumentai bei Kurtuvėnų regioninio parko ir Žagarės regioninio parko saugomos fotografijos.

Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas paminėti 100 metų sukaktį, kai Plungėje dvaro sodyboje buvo įsteigtas valstybinis žemaičių veislės arklių žirgynas, 2023-uosius metus yra paskelbęs Žirgo metais.

Virtualią parodą galima apžiūrėti ČIA.

Informaciją parengė Agnė Vilkišienė / Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

Titulinėje nuotr. – pranešimas apie pirmąją Lietuvos gyvulininkystės parodą Šiauliuose. 1928 m. ŠRVA, iš dizainerio V. Purono sukauptos laikraščių kolekcijos. „Momentas“ 1928 m. Nr.7, psl. 3.