Siekiama išdarkyti pirmojo būsto paramos programą

Eilių mažinimas išdarkant gerą sistemą

Vienas iš tikslų, kurių siekiama, yra laukiančiųjų pirmojo būsto paramos eilės sumažinimas. Nėra jokių abejonių, kad ši eilė sumažės drastiškai. Eilių dydį iki šiol iš esmės lėmė dvi priežastys. Pirmoji yra finansavimas. Nevertinsiu, buvo finansuojama daug ar mažai, bet neabejotinai finansavimo didinimas, nedidinant išmokų vienam namų ūkiui, būtų paspartinęs eilės nykimo procesą. Tiesa, pastaruoju metu išmokos, skaičiuojant vienam namų ūkiui, augo natūraliai, nes brango ir visas nekilnojamasis turtas, todėl didėjo objektų, kurių kaina priartėdavo ar viršydavo maksimalią 87 tūkst. Eur ribą, skaičius. Antroji priežastis, kodėl buvo didelės eilės, yra pačios paramos priemonės taiklumas. Ji ne tik pasiekė lygį, lėmusį, kad jaunos šeimos ėmė keltis ne tik į didmiesčius, bet ir pradėjo ieškoti būsto maždaug 50 km spinduliu nuo ekonominių centrų.

Šiandien siūloma maksimalią paramą nuo 26 100 Eur sumažinti iki 6 525 Eur ir eliminuoti žiedines savivaldybes. Anksčiau ši maksimali suma galėjo būti gaunama tik tuo atveju, jeigu turi tris ar daugiau vaikų. Sveikas protas turėtų suvokti, kad turint ar planuojant didesnį vaikų skaičių, būtinas ir erdvesnis būstas, tačiau elitinėmis institucijomis laikytinų strategų galvoms tai tapo neįkandama užduotimi. Būtų naivu tikėtis, kad daugiau vaikų planuojanti šeima rinksis mažesnį būstą, todėl 19 575 Eur sumažėsianti parama neabejotinai sumažins tokių šeimų būsto įperkamumo galimybes arba neskatins turėti daugiau vaikų. Su didžiulėmis demografinėmis problemomis susiduriančiai Lietuvai gimstamumas turėtų būti prioritetas, bet, panašu, einama priešinga kryptimi.

Geriausiu atveju bus būdos, blogiausiu – pirminės rinkos nužudymas

Nuotolinis darbas atveria daugiau galimybių dirbti regionuose, bet ir čia susiduriama su rimtomis problemomis. Tikėtis, kad IT ar kiti aukštą pridėtinę vertę kuriantys specialistai norės gyventi suskretusiose ir apleistose bakūžėse, yra naivu. Pirmojo būsto programa patogiose savivaldybėse būdavo vienas iš pagrindinių argumentų, viliojant nekilnojamojo turto vystytojus ir juos įtikinėjant, kad konkrečioje savivaldybėje jie ras reikiamą paklausą savo objektams realizuoti.

Net ir drąsesni vystytojai, kurie ryžtasi investuoti regionuose, privalo statyti pagal tuos pačius teisės aktus, kurie galioja visai Lietuvai. Žinoma, šiokia tokia išimtis yra infrastruktūros mokesčiai, kurie, priklausomai nuo savivaldybės, gali skirtis net dešimtimis kartų, bet didžioji teisės aktų dalis išlieka ta pati. Taigi vystytojas statybos leidimą gaus tik A++ energinio naudingumo klasės namui arba daugiabučiui. Kadangi investicijos į daugiabučių statybą reikalauja gerokai didesnių pinigų, tai absoliučioje daugumoje šalies savivaldybių pirmiausia iškyla pavieniai namai ar nedideli kvartalai.

Dabar pabandykime atsidaryti didžiausią Lietuvos nekilnojamojo turto portalą ir surasti visiškai įrengtus A++ energinio naudingumo klasės namus, kurių kaina siektų iki 120 tūkst. Eur, nes būtent tokia yra maksimali įsigyjamo namo kaina. Ilguoju laikotarpiu nekilnojamojo turto kaina yra linkusi didėti, tad 120 tūkst. Eur objekto viršutinė kainos riba ilgainiui taps vis didesne kliūtimi pirminės rinkos vystymuisi. Geriausiu atveju matysime vis mažesnius, į būdas panašėjančius būstus.

Pirminės rinkos stoka reikš ne ką kita, o didesnes kainas antrinėje rinkoje, nes norintys ir galintys parduoti savo senus būstus neturės ką pirkti ir kur keltis. Tad šie norai dažnu atveju nukeliaus užmarštin. Šioje vietoje galima drąsiai prisiminti ir daugeliui regionų būdingą socialinio būsto problemą. Net ir pačios savivaldybių administracijos šiandien susiduria su problemomis, kai reikia įsigyti socialinį būstą, kuriame galėtų gyventi stokojantys galimybių įsigyti nuosavą būstą asmenys.

Atbaidomi gaunantys didesnes pajamas

Vienas iš pirmojo būsto paramos privalumų buvo tai, kad jis skatino didesnes pajamas gaunančius asmenis, kuriems išduodamos didesnės būsto paskolos, keltis į regionus. Tokiu būdu buvo didinamos ir gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į savivaldybių biudžetus. Paprastai tokie asmenys yra linkę gyventi nors ir ekonominės klasės, bet naujuose namuose. Kadangi siūloma reforma yra pirminės rinkos formavimosi genocidas, tai savaime nuo regionų veja ir aukštesnes pajamas gaunančius žmones, kurie gali savo sumokėtais mokesčiais stiprinti savivaldybių biudžetus.

Neretai aukštesnės pajamos yra siejamos ir su aukštesne kvalifikacija, taigi, nors komunikuojama, kad reforma padės investuotojams rasti regionuose aukštesnio lygio specialistų, iš tikrųjų situacija yra kardinaliai priešinga.

Mažinamas regionų patrauklumas

Visa tai, ką minėjau, lems regionų potencialo mažėjimą. Bijau, kad Lietuva su savo regionine politika priėjo tokią fazę, kai realiai įmanoma išgelbėti tik dalį šalies regionų. Būtų naivu tikėtis, kad šie regionai bus visiškai nutolę nuo ekonominių centrų arba neturės laisvųjų ekonominių zonų.

Kasmet iš Lietuvos darbo rinkos išeina apie 40 tūkst., o ateina apie 20 tūkst. darbuotojų. Tokia tendencija reikš, kad investuotojai vis tiek bus linkę investicijas kreipti į tas zonas, kuriose bus didesnis darbo jėgos potencialas. Žinoma, bus išimčių, kai vertybės, meilė gimtajam kraštui keliaus kartu su investicijomis. Čia geruoju pavyzdžiu laikytini Molėtai.

Žiedinių savivaldybių eliminavimas iš paramos zonų, tikėtina, lems, jog žmonės norės keltis į didmiesčius, o ne į tolimesnes savivaldybes. Juolab kad, esant dabartiniam infliacijos lygiui, 6 525 Eur nėra ta suma, kuri nulemtų galimai visą gyvenimą paveiksiantį sprendimą.

Vietoje išvadų

Būtų sąžininga deklaruoti interesus, nes ir pats jau pasinaudojau pirmojo būsto paramos programa ir įsikūriau Kaišiadorių mieste. Paramą jau gavau, todėl tikriausiai galėčiau būti ramus. Bet būtent ši programa buvo viena iš nedaugelio, kurios realiai skatino regionus ir rūpinosi vidurine klase. Šiandien siūlomi pakeitimai veda priešinga kryptimi, todėl jaučiu pareigą kritikuoti tokius politinius veiksmus.

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.