Ashburn +6,5 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 23 Vas 2024
Ashburn +6,5 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 23 Vas 2024

Audris NARBUTAS
ŪP apžvalgininkas
 

Siekiama išdarkyti pirmojo būsto paramos programą

2023/12/06


Lietuvos bankui bei Vyriausybės strateginės analizės centrui atlikus tyrimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiūlius, o Vyriausybei pritarus, auga rizika, kad dabartinė pirmojo būsto paramos programa bus išdarkyta. Tiesa, tokiam veiksmui dar turi pritarti Seimas ir prezidentas. Visgi jau šiandien galima drąsiai teigti, kad siūloma iniciatyva yra tikra tragikomedija, o jos šalininkai nusipelno ne iš mūsų mokamų mokesčių algų padidinimo, o jų apkarpymo. Skamba radikaliai, bet pažiūrėkime į esmę.

Eilių mažinimas išdarkant gerą sistemą

Vienas iš tikslų, kurių siekiama, yra laukiančiųjų pirmojo būsto paramos eilės sumažinimas. Nėra jokių abejonių, kad ši eilė sumažės drastiškai. Eilių dydį iki šiol iš esmės lėmė dvi priežastys. Pirmoji yra finansavimas. Nevertinsiu, buvo finansuojama daug ar mažai, bet neabejotinai finansavimo didinimas, nedidinant išmokų vienam namų ūkiui, būtų paspartinęs eilės nykimo procesą. Tiesa, pastaruoju metu išmokos, skaičiuojant vienam namų ūkiui, augo natūraliai, nes brango ir visas nekilnojamasis turtas, todėl didėjo objektų, kurių kaina priartėdavo ar viršydavo maksimalią 87 tūkst. Eur ribą, skaičius. Antroji priežastis, kodėl buvo didelės eilės, yra pačios paramos priemonės taiklumas. Ji ne tik pasiekė lygį, lėmusį, kad jaunos šeimos ėmė keltis ne tik į didmiesčius, bet ir pradėjo ieškoti būsto maždaug 50 km spinduliu nuo ekonominių centrų.

Šiandien siūloma maksimalią paramą nuo 26 100 Eur sumažinti iki 6 525 Eur ir eliminuoti žiedines savivaldybes. Anksčiau ši maksimali suma galėjo būti gaunama tik tuo atveju, jeigu turi tris ar daugiau vaikų. Sveikas protas turėtų suvokti, kad turint ar planuojant didesnį vaikų skaičių, būtinas ir erdvesnis būstas, tačiau elitinėmis institucijomis laikytinų strategų galvoms tai tapo neįkandama užduotimi. Būtų naivu tikėtis, kad daugiau vaikų planuojanti šeima rinksis mažesnį būstą, todėl 19 575 Eur sumažėsianti parama neabejotinai sumažins tokių šeimų būsto įperkamumo galimybes arba neskatins turėti daugiau vaikų. Su didžiulėmis demografinėmis problemomis susiduriančiai Lietuvai gimstamumas turėtų būti prioritetas, bet, panašu, einama priešinga kryptimi.

Geriausiu atveju bus būdos, blogiausiu – pirminės rinkos nužudymas

Nuotolinis darbas atveria daugiau galimybių dirbti regionuose, bet ir čia susiduriama su rimtomis problemomis. Tikėtis, kad IT ar kiti aukštą pridėtinę vertę kuriantys specialistai norės gyventi suskretusiose ir apleistose bakūžėse, yra naivu. Pirmojo būsto programa patogiose savivaldybėse būdavo vienas iš pagrindinių argumentų, viliojant nekilnojamojo turto vystytojus ir juos įtikinėjant, kad konkrečioje savivaldybėje jie ras reikiamą paklausą savo objektams realizuoti.

Net ir drąsesni vystytojai, kurie ryžtasi investuoti regionuose, privalo statyti pagal tuos pačius teisės aktus, kurie galioja visai Lietuvai. Žinoma, šiokia tokia išimtis yra infrastruktūros mokesčiai, kurie, priklausomai nuo savivaldybės, gali skirtis net dešimtimis kartų, bet didžioji teisės aktų dalis išlieka ta pati. Taigi vystytojas statybos leidimą gaus tik A++ energinio naudingumo klasės namui arba daugiabučiui. Kadangi investicijos į daugiabučių statybą reikalauja gerokai didesnių pinigų, tai absoliučioje daugumoje šalies savivaldybių pirmiausia iškyla pavieniai namai ar nedideli kvartalai.

Dabar pabandykime atsidaryti didžiausią Lietuvos nekilnojamojo turto portalą ir surasti visiškai įrengtus A++ energinio naudingumo klasės namus, kurių kaina siektų iki 120 tūkst. Eur, nes būtent tokia yra maksimali įsigyjamo namo kaina. Ilguoju laikotarpiu nekilnojamojo turto kaina yra linkusi didėti, tad 120 tūkst. Eur objekto viršutinė kainos riba ilgainiui taps vis didesne kliūtimi pirminės rinkos vystymuisi. Geriausiu atveju matysime vis mažesnius, į būdas panašėjančius būstus.

Pirminės rinkos stoka reikš ne ką kita, o didesnes kainas antrinėje rinkoje, nes norintys ir galintys parduoti savo senus būstus neturės ką pirkti ir kur keltis. Tad šie norai dažnu atveju nukeliaus užmarštin. Šioje vietoje galima drąsiai prisiminti ir daugeliui regionų būdingą socialinio būsto problemą. Net ir pačios savivaldybių administracijos šiandien susiduria su problemomis, kai reikia įsigyti socialinį būstą, kuriame galėtų gyventi stokojantys galimybių įsigyti nuosavą būstą asmenys.

Atbaidomi gaunantys didesnes pajamas

Vienas iš pirmojo būsto paramos privalumų buvo tai, kad jis skatino didesnes pajamas gaunančius asmenis, kuriems išduodamos didesnės būsto paskolos, keltis į regionus. Tokiu būdu buvo didinamos ir gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į savivaldybių biudžetus. Paprastai tokie asmenys yra linkę gyventi nors ir ekonominės klasės, bet naujuose namuose. Kadangi siūloma reforma yra pirminės rinkos formavimosi genocidas, tai savaime nuo regionų veja ir aukštesnes pajamas gaunančius žmones, kurie gali savo sumokėtais mokesčiais stiprinti savivaldybių biudžetus.

Neretai aukštesnės pajamos yra siejamos ir su aukštesne kvalifikacija, taigi, nors komunikuojama, kad reforma padės investuotojams rasti regionuose aukštesnio lygio specialistų, iš tikrųjų situacija yra kardinaliai priešinga.

Mažinamas regionų patrauklumas

Visa tai, ką minėjau, lems regionų potencialo mažėjimą. Bijau, kad Lietuva su savo regionine politika priėjo tokią fazę, kai realiai įmanoma išgelbėti tik dalį šalies regionų. Būtų naivu tikėtis, kad šie regionai bus visiškai nutolę nuo ekonominių centrų arba neturės laisvųjų ekonominių zonų.

Kasmet iš Lietuvos darbo rinkos išeina apie 40 tūkst., o ateina apie 20 tūkst. darbuotojų. Tokia tendencija reikš, kad investuotojai vis tiek bus linkę investicijas kreipti į tas zonas, kuriose bus didesnis darbo jėgos potencialas. Žinoma, bus išimčių, kai vertybės, meilė gimtajam kraštui keliaus kartu su investicijomis. Čia geruoju pavyzdžiu laikytini Molėtai.

Žiedinių savivaldybių eliminavimas iš paramos zonų, tikėtina, lems, jog žmonės norės keltis į didmiesčius, o ne į tolimesnes savivaldybes. Juolab kad, esant dabartiniam infliacijos lygiui, 6 525 Eur nėra ta suma, kuri nulemtų galimai visą gyvenimą paveiksiantį sprendimą.

Vietoje išvadų

Būtų sąžininga deklaruoti interesus, nes ir pats jau pasinaudojau pirmojo būsto paramos programa ir įsikūriau Kaišiadorių mieste. Paramą jau gavau, todėl tikriausiai galėčiau būti ramus. Bet būtent ši programa buvo viena iš nedaugelio, kurios realiai skatino regionus ir rūpinosi vidurine klase. Šiandien siūlomi pakeitimai veda priešinga kryptimi, todėl jaučiu pareigą kritikuoti tokius politinius veiksmus.

 

Redakcijos nuotrauka

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/02/22

Už ką dar gali tekti žemdirbiams susimokėti?

2022 m. Lietuvoje į atmosferą pateko beveik 5 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Visuose sektoriuose išmetimai sumažėjo, tik vienintelio žemės ūkio išaugo 1,8 proc. Tokia Aplinkos ministerijos (AM) p...
2024/02/22

Svarbu: štai kokias išimtis taikyti ūkininkams pasiūlė EK

Vasario 22 d. Europos Komisija (EK) Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai nusiuntė dokumentą, kuriame išdėstyti pirmieji galimi veiksmai, padėsiantys sumažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą. Dokumente, kuris vasario 26 d. b...
2024/02/22

To nebuvo dešimtmetį: dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės ...
2024/02/22

Svarstoma, kaip užtikrinti šunų, kačių gerovę ir atsekamumą visoje ES  

Europos Komisija (EK) siūlo keisti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą dėl šunų ir kačių gerovės bei atsekamumo. Pakeitimais siekiama užtikrinti minimalius, visoje Europos Sąjungoje bendrus, gyvūnų gerovės standartus - gyvūnus augintin...
2024/02/22

Estijoje dyzelinas pigesnis nei Lietuvoje

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje vėl padidėjo: benzinas pabrango 1,5 proc., dyzelinas – 1,4 procento. Euro zonos valstybėse degalų vidutinės kainos praėjusią savaitę taip pat didėjo – tiek benzino, tiek ir dyzelino vidutin...
2024/02/22

Dar viena galimybė miškininkams

Jau nuo vasario 26 d. bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.
2024/02/22

Lietuvą dėl transriebalų vartojimo sumažinimo palankiai įvertino PSO

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvai suteikė riebalų rūgščių transizomerų (sukietintų aliejų, dar vadinamų transriebalais) eliminavimo iš maisto tiekimo sistemos patvirtinimo sertifikatą. Lietuva tapo viena iš penkių...
2024/02/22

Maisto atliekų lauks vabzdžių lervos – bus gaminami baltymai pramonei, trąšos ir biokuras

Vilniaus regiono maisto atliekas tvarkantis UAB „Energesman“, administruojantis Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą, investuoja 1 mln. Eur į inovatyvią vabzdžių lervų technologiją. Jau šį pavasarį gyventoj...
2024/02/22

Baltijos šalyse ukrainiečiams iššūkiai yra finansai, įsidarbinimas, kalba ir nuoma

Pagrindiniu iššūkiu ketvirtadaliui ukrainiečių Baltijos šalyse yra finansinis stabilumas, penktadaliui – įsidarbinimas, kalbos barjeras bei ilgalaikė būsto nuoma, ketvirtadienį skelbia Tarptautinė migracijos organizacija.