Siekis – 200 melžiamų karvių banda

N. ir R. Dirškai savarankiškai ūkininkauti pradėjo prieš šešerius metus. „Mano tėvukas ūkininkavo ir vis dar tebeūkininkauja, aš tęsiu jo darbus“, – „Ūkininko patarėjui“ žemaitiškai taupiai dėliodamas žodžius kalbėjo jaunasis ūkininkas.

Tiek R. Dirškaus tėvai, tiek ir jis pats didžiausią dėmesį skiria pienininkystės krypčiai. Šiuo metu  ūkininkas laiko apie 50 melžiamų holšteinų veislės karvių.

Gyvuliams laikyti ūkyje sudarytos visos reikiamos sąlygos. Neseniai fermoje įrengta nauja melžimo aikštelė. Ateityje N. ir R. Dirškai yra numatę pasistatyti dar vieną fermą, nes po truputį ketina gerokai išplėsti melžiamų karvių bandą. Planuoja, kad po penkerių metų banda jau turėtų padidėti iki 200 melžiamų karvių.

„Didžiąją dalį karvių prisiauginsime iš savos bandos. Holšteinų veislės karves ilgus metus laikė ir laiko tėvas. Ir man nesinorėjo blaškytis, žengti žingsnį į šoną. Todėl ir tęsiu tėvo pradėtą ūkininkavimą. Pripratau prie tokių karvių. Kam keisti?“ – kalbėjo ŪP pašnekovas.

Karvių pieningumu R. Dirškus patenkintas, nors yra labai skirtingą pieno kiekį per laktaciją atiduodančių karvių – iš kai kurių karvių primelžiama po 7–8 t, iš kitų – ir po 11 t. Dabar ūkininkai pieną parduoda „Žemaitijos pienui“. Pirmaisiais ūkininkavimo metais pieną parduodavo „Vilkyškių pieninei“, vėliau – kooperatyvui
„Pienas LT“. 

Paklaustas, kokie buvo šie metai galvijų augintojams, jaunasis ūkininkas pripažino, kad neblogi. Gamta taip sutvarkė, kad priaugo daug žolės, orai leido žiemai prisiruošti daug žolinių pašarų. Atsargai jis visuomet dar pagamina tranšėją šieno, kad nepritrūktų iki naujos žolės. Tik kukurūzų derlius šiek tiek nuvylė – ši kultūra užderėjo prasčiau, negu buvo galima numatyti.

Visus gyvuliams reikalingus pašarus R. Dirškus užsiaugina savo žemėje, kurią dirba kartu su tėvu. Iš viso grūdinės kultūros, kukurūzai auginami apie 300 ha plote. Dalį derliaus ūkininkai dar ir parduoda. Tik šiemet nėra ko labai džiaugtis nei javų derliumi, nei grūdų supirkimo kainomis. Nors byrėjo apie 6–7 t/ha kviečių, grūdų kokybė nebuvo geriausia – jie buvo smulkesni, nemažai ir drėgnų.      

Melžiamos karvės visuomet laikomos moderniose fermose, prieauglis išleidžiamas ganytis į lauką. Veršelių ūkininkas neaugina, juos parduoda tik atvestus. 

„Neilgai trukus naujoje fermoje paleisime ir naują melžimo aikštelę – viskas bus nauja. Aikštelę įsigijome pagal projektą. Melžimo robotai man nepatinka. Mano nuomone, melžimo aikštelė yra geresnis pasirinkimas. Pamelžei rytą, vakarą – ir ramu, esi laisvas. O prie robotų ir dieną, ir naktį reikia būti. Man taip netinka“, – aiškino ŪP pašnekovas. Jis pripažino, kad rankų darbo robotizuotame ūkyje būtų mažiau, bet, esą, kas iš to, jei tuomet fermoje reikėtų vos ne gyventi.

Ūkininko darbo diena fermoje prasideda anksti – apie 6 val. ryto. Vakare melžti pradedama apie 17 valandą. Kiekvienas melžimas trunka apie 3 val. Vien pamelžti karvių neužtenka. Yra ir kitų darbų. Diena baigiasi apie 20–21 val. Pradėjus melžti naujojoje melžimo aikštelėje, pasak R. Dirškaus, darbas turėtų gerokai sutrumpėti. 

Nors ir būdami labai užsiėmę, ūkininkai Dirškai teigė mėgstantys ir spėjantys pakeliauti po įdomias vietas. Tiesa, įprastą gyvenimo ritmą jau koreguoja prieš penkis mėnesius gimęs jų pirmagimis sūnus.

Kol kas ūkininkų šeima gyvena bute Tauragėje, bet gali būti, kad ateityje persikels arčiau ūkio, nuo miesto nutolusio apie 20 km.

ŪP pašnekovas prisipažino, kad pirmiausia labai nustebo, sužinojęs apie laimėjimą „Metų ūkio“ konkurse. „Aplink, kiek žinau, ir tolėliau taip pat yra rimtų ūkių. Malonu, kad mūsų ūkį įvertino. Bet gal ir vertesnių šio vardo buvo?“ – santūriai kalbėjo Tauragės r. ūkininkas R. Dirškus.

Ričardo DIRŠKAUS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.