Sieks atkurti juodalksnio bandomuosius želdinius

Iniciatyva vykdoma Valstybinei miškų tarnybai bendradarbiaujant su Latvijos valstybiniu miškų mokslų institutu „Silava“, apsikeičiant juodalksnio sėklomis. Gauta 50 skirtingų Latvijoje augančių juodalksnio klonų sėklų pavyzdžių, kurie taps svarbia medžiaga veisiant minėtus bandomuosius želdinius. Savo ruožtu VMT Latvijai perdavė 49 „išbandyta“ (I) kategorijos juodalksnio šeimų klonų sėklų pavyzdžius.

VMT Miško genetinių išteklių skyriaus vedėjas Darius Raudonius sako, jog, įtraukdama Latvijos juodalksnio genotipus į Lietuvos bandomuosius želdinius, VMT vadovaujasi moksliniais tyrimais pagrįsta strategija, žinoma kaip šiaurės–pietų principas. Tarptautinių mokslinių tyrimų duomenimis, tokia genotipų perkėlimo kryptis leidžia prognozuoti, kurie medžių genotipai gali būti geriausiai prisitaikę prie šiltėjančio klimato sąlygų. Latvijos juodalksniai, augantys šiek tiek vėsesniame klimate, gali pasižymėti didesniu atsparumu sausroms ir kintančioms aplinkos sąlygoms, kurios dėl klimato kaitos vis labiau paveikia ir Lietuvos miškus.

Įveistuose lietuviškų ir latviškų juodalksnio palikuonių bandomuosiuose želdiniuose atlikus matavimus, vertinimus ir atrinkus selekciniu požiūriu geriausius individus, jų dauginamoji medžiaga bus skirta „išbandytos“ (I) kategorijos sėklinėms plantacijoms įveisti. Tai aukščiausia miško dauginamosios medžiagos (sėklų, sodmenų) kokybės kategorija, kuriai priskiriama tik tokia genetinė medžiaga, kurios savybės yra moksliškai patvirtintos ilgalaikių bandymų (bandomųjų želdinių) pagrindu. Užtikrinama, jog iš tokiose plantacijose surinktų sėklų išaugs genetiškai vertingi sodmenys ir kad jie bus panaudoti miškui atkurti bei naujiems miškams įveisti. Iš šių sėklų išauginti medžiai pasižymi aukštu produktyvumu ir geru prisitaikymu prie aplinkos sąlygų.

Atsižvelgiant į klimato kaitos keliamus iššūkius, tokios mokslu pagrįstos selekcijos ir genetinio tobulinimo priemonės tampa itin svarbios siekiant išlaikyti Lietuvos miškų produktyvumą, atsparumą bei prisitaikymą prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, o kartu mažinti ir kirtimų apimtis.

Darius Raudonius sako, jog ši partnerystė prisideda ne tik prie genetinių išteklių plėtros, bet ir stiprina tarptautinį bendradarbiavimą Baltijos regione.

VMT informacija