Šiemet lietuviškos bulvės su deficitinės prekės etikete

Kalbėti apie galutinį rudeninių bulvių derlių dar anksti. Tačiau jau dabar matosi, kad situacija kai kuriuose regionuose, ypač vidurio Lietuvoje – prasta. Didieji prekiniai daržininkystės ūkiai derliumi nesidžiaugia, nes dėl gausių kritulių nemažai „antrosios duonos“ paskendo. Todėl prognozuojama, kad bulvių derlius bus ir mažesnis, ir prastesnės kokybės.

Prarado dalį derliaus

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) administratorė-buhalterė Indrė Lukoševičienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad didžiausi bulvių derliaus praradimai yra vidurio Lietuvoje. Jau dabar matoma, kad nepalankios oro sąlygos turės įtakos bendram derliaus kiekiui. Preliminariais duomenimis, LDAA nariai dėl liūčių prarado iki 15 proc. bulvių pasėlių. Šiemet daržoves naikino ne tik stiprios liūtys, bet ir kruša.

Tikroji jų padaryta žala išaiškės vėliau. „Kėdainių r. pusės metų lietaus norma iškrito per keletą dienų. Net ir tvarkinga melioracija nebuvo pajėgi susitvarkyti su tokiu lietaus kiekiu. Kaip žinoma, per didelė drėgmė bulvėms nėra gerai“, – kalbėjo I. Lukoševičienė. Ji teigė, kad bulvės, gavusios per daug drėgmės, pradeda pūti, net ir vėliau atėjusi sausra gali tik pristabdyti pažeistų bulvių puvimo procesą.

Dabartiniai karščiai bulvėms kenkia, o jų vegetacija – sustojusi. „Kiek bulvių bus prikasta iš hektaro, sunku pasakyti, nes kiekvienas augintojas taiko skirtingą auginimo technologiją, skirtingose regionuose iškrito skirtingas kritulių kiekis. Dėl naudojamos auginimo technologijos skiriasi ir derliaus kiekis iš hektaro“, – pasakojo LDAA administratorė-buhalterė. Ji neprognozavo būsimos bulvių pardavimų kainos, kuri priklausys nuo rinkos kainos. Jei bus juntamas bulvių trūkumas, kainos tikriausiai bus aukštesnės. Labai tikėtina, kad bulvių šiemet trūks, nes didelę dalį Europos alina karščiai, netrūko ir liūčių. O bulvėms tokios sąlygos yra labai nepalankios.

Rinkos kainos nedžiugina

Tai, kad lietuviškų bulvių stokojama, rodo ir statistiniai duomenys, kurie buvo surinkti vasaros pradžioje. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo cent­ro (ŽŪIKVC) duomenimis, bulvių, skirtų šviežiam vartojimui, iš Lietuvos augintojų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei kitose įmonėse birželį, palyginus su 2021 m. atitinkamu laikotarpiu, buvo supirkta 24,31 proc. mažiau, t. y. 1 690 t. Ankstyvųjų bulvių šiemet supirkta 29,84 proc. mažiau – 670 t. Vėlyvųjų bulvių supirkta 20,19 proc. mažiau (1 020 t), nes seno derliaus atsargos šį sezoną baigėsi anksčiau. Perdirbti skirtų bulvių supirkta 2,42 karto mažiau – 184 t. Baigiantis sezonui nemažai perdirbimui skirtų bulvių šiemet buvo importuojama. Liepos mėnesį supirktų šviežiam vartojimui bulvių kainos nebuvo aukštos: kilogramas ankstyvų bulvių kainavo 0,44 Eur, vėlyvų – 0,36 Eur/kg (be PVM), perdirbimui skirtų bulvių kaina siekė 0,22 Eur/kg (be PVM).

Apie būsimo derliaus pardavimo kainą dar nekalba Pasvalio r. ūkininkas Algis Maračinskas. „Vienas laukas atrodo normaliau, o kitas – prigėrė, bulvių gumbai užmirkusiame dirvožemyje užduso. Panašiai buvo 2017-aisiais. Tuomet visų bulvių nenukasėme. Kaip bus šįmet, priklausys nuo gamtos. Jau bandėme bulves kasti, yra papuvusių“, – sakė ŪP pašnekovas. A. Maračinskas pastebėjo, kad skirtingos bulvių veislės subrandino nevienodą derlių, todėl vienuose kelmuose yra tik po 7 bulves, kituose – po 14.

Pernai sausra, o šiemet lietus praretino Panevėžio r. ūkininko Arūno Dambrausko derlių. „Nieko gero, apie 10 proc. pasėlių paskendo, kitos bulvės neužaugo. Neaišku, kaip jos sandėliuosis. Su draugais pakalbu apie būsimą derlių, vieniems – gerai, kitiems – nieko gero“, – atviravo A. Dambrauskas. Kalbėdamas apie bulvių kainas vyras paminėjo, kad pernai tuo pačiu laikotarpiu kilogramas bulvių kainavo 0,60 Eur/kg, šiemet – 0,50 Eur/kg. Jis mano, kad rudenį kainos gali būti dar žemesnės.

Daržovių gali pritrūkti

Pasvalio r. ūkininkaujantis Vaidutis Gegieckas džiaugėsi bulvėms parinkęs lengvesnį dirvožemį, todėl jo pasėliai nuo liūčių nenukentėjo. Pasak pašnekovo, daržovių augintojai norėtų aukštesnių bulvių pardavimo kainų, kurios šiek tiek padengtų išaugusias trąšų, degalų ir elektros kainas. Tačiau bus taip, kaip bus. „Atsakymas – standartinis. Didžiausią konkurenciją mums sukelia kaimynai lenkai. Dabar ūkyje išaugintų bulvių paklausa yra padidėjusi, žmonės jas noriai perka“, – redakcijai teigė V. Gegieckas.

Stambaus daržininkystės ūkio šeimininko Vidmanto Kvedaro dalį laukų nusiaubė liūtys ir kruša. Po vandeniu atsidūrė 40 ha plotas, kuris buvo apsodintas morkomis, svogūnais, kopūstais, bulvėmis. Dalis daržovių buvo atsėtos. Vėliau ne vieną dešimtį hektarų daržovių apdaužė kruša. Dabar daržoves vargina sausra. „Po gausių liūčių bulvių pasėliai buvo užlieti, juos filmavome su dronu, konkretaus ploto nematavome. Manau, kad apie 10 proc. bulvių paskendo. Tai lėmė ir melioracijos gedimai. Perkame įrengimus ir patys užsiimsime melioracijos tvarkymu. Reikės kurti asociaciją melioracijos projektams, nes šie metai parodė, kad melioraciją būtina tvarkyti“, – mintimis pasidalijo Kėdainių r. ūkininkas. Jis paminėjo, kad laukų priežiūrai reikia skirti didesnį dėmesį, būtina valyti melioracijos griovius, žiotis, pjauti krūmus. „Koks bus bendras šiųmetis bulvių kiekis? Sudėtinga pasakyti. Derlius bus neypatingas. Sandėliavimo metu sunaudosime daug elektros. Todėl bulvės turėtų būti brangios. Tačiau ar brangias bulves pirks? Negaliu pasakyti, kokia bus daržovių realizavimo kaina. Ar ji padengs išaugusias sąnaudas? Apie tai galėsime kalbėti pavasarį“, – ŪP sakė V. Kvedaras.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Susijusios temos - skaitykite: Indrė Lukoševičienė, bulvių pasėliai, LDAA, Vidmantas Kvedaras, Saulius Dambrauskas