„Šieno karas“ tarp Prancūzijos ir Šveicarijos

Sausra sukėlė aršų konfliktą tarp ūkininkų abiejose Prancūzijos ir Šveicarijos sienos pusėse. Prancūzijos ūkininkai teigia, kad Šveicarijos pirkėjai siūlo šieno kainas, kurių jie negali sumokėti. Problema tokia rimta, kad įsikišo muitinės pareigūnai. Jie jau aptiko pašarų siuntų, gabenamų be reikiamų deklaracijų, rašo „Der Schweizer Bauer“.

Šienas tapo deficitu

Konfliktas vyksta Burgundijoje-Franš Kontė regione, visai netoli Šveicarijos sienos. Šių metų sausra gerokai sumažino pašarų gamybą, o kai kurie ūkininkai jau kelias savaites naudoja žiemai paruoštas atsargas.

Oficialūs Prancūzijos žemės ūkio ministerijos duomenys rodo problemos mastą. Pasak Žemės ūkio ministerijos statistikos tarnybos „Agreste“, rugpjūčio 10 d. pievų derlius Prancūzijoje buvo vidutiniškai apie 33 proc. mažesnis, lyginant su 1989–2018 m. ataskaitiniu laikotarpiu. Padėtis dar blogesnė regionuose, besiribojančiuose su Šveicarija. Ten pašarų gamyba iš pievų ir ganyklų kai kuriose vietose sudarė tik apie 62 proc. įprasto lygio.

Dėl to šieno kainos sparčiai kyla. Dar prieš sausrą tona šieno regione kainavo apie 150 eurų. Šiuo metu kainos viršija 170 eurų už toną. Būtent tokiu metu į rinką įžengė Šveicarijos pirkėjai.

Šveicarai moka daug

Pasak Doubs departamento žemės ūkio sąjungos prezidento ir vietos pieno gamintojo Florent'o Dornier, Šveicarijos supirkėjai pasirengę pasiūlyti iki 220–230 eurų už toną šieno, rašo portalas 24heures.ch.

Tai gerokai daugiau, nei nori mokėti vietos ūkininkai. Prancūzijos ūkininkai baiminasi, kad užuot išlaikius pašarus regione, jie bus eksportuojami, todėl žiemą jų sandėliai liks tušti.

F. Dornier teigia, kad dešimtys sunkvežimių, gabenančių pašarus, važiuoja Šveicarijos link. Jis taip pat apskaičiavo, kad užsienio pirkėjų siūlomos kainos daugeliui Prancūzijos ūkių yra neįperkamos.

Tačiau problema ne tik ta, kad Šveicarijos ūkininkai perka prancūzišką šieną. Tokia prekyba yra legali. Ginčas pirmiausia kyla dėl siuntų, pervežamų nesilaikant reikiamų muitinės formalumų.

Nesilaiko tvarkos

Šveicarija nepriklauso Europos Sąjungos bendrajai rinkai, todėl pašarų eksportas iš Prancūzijos reikalauja atitinkamų formalumų. Apie gabenimą reikia pranešti iš anksto, o siena turi būti kertama laikantis taikomų procedūrų.

Tačiau Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, kad patikrinimų metu buvo nustatyta atvejų, kai šienas ir šiaudai buvo gabenami be reikiamų deklaracijų.

Du ir Belforo departamentų prefektai pasitelkė muitinės tarnybas ir buvo nuspręsta sustiprinti patikrinimus pasienio regione. Nedeklaruojamas pašarų eksportas gali užtraukti finansines baudas ir prekių konfiskavimą.

Prancūzijos valdžia akcentuoja, jog šiuo metu nėra jokių įrodymų apie organizuotą grupę, užsiimančią pašarų kontrabanda. Jos kalba apie pavienius atvejus, kai pirkėjai ar vežėjai pažeidžia taisykles.

Vienas toks atvejis jau baigėsi muitinės įsikišimu. Rugpjūčio 17 d. netoli pasienio miestelio Les Fourgs buvo sustabdytas Šveicarijos ūkininkas, gabenęs „kelias tonas“ pašarų be reikiamos deklaracijos. Vyrui buvo nurodyta sumokėti baudą ir parduoti įsigytą šieną, grįžus į Prancūziją.

Pašarų trūkumas

Tačiau didžiausia problema yra ne pasienyje vyraujanti tvarka, o itin mažas abiejose sienos pusėse užaugintų pašarų kiekis.

Kai kuriuose Prancūzijos ūkiuose gyvulių augintojai jau pusantro mėnesio naudoja žiemos atsargas. Jei padėtis nepagerės, šis trūkumas gali tęstis ir rudenį.

Tuo pačiu metu Šveicarija taip pat kovoja su sausros ir pašarų trūkumo padariniais. Vietos valdžia netgi nusprendė laikinai sumažinti importą. Nuo rugpjūčio 1 d. šalyje jau panaikinti šieno importo muitai, siekiant pagerinti Šveicarijos ūkių aprūpinimą.

Dėl to ūkininkai abiejose sienos pusėse konkuruoja dėl riboto tos pačios prekės kiekio. Šveicarijos ūkiams dėl sausros reikia šieno, tačiau jie turi išteklių mokėti daugiau. Prancūzijos ūkininkai atsako, kad dėl tokių kainų pašarai, esantys vos už kelių kilometrų nuo jų ūkių, yra praktiškai neprieinami.

Parengė Ričardas Čekutis