Šilalėje iškeptas rekordinis tortas – net 154 centimetrų skersmens!

Pasak renginio organizatorės, šilališkės Doros Jurgutės, šias moteris vienija ne kokia nors organizacija ar asociacija, o bendras pomėgis ir draugystė.
„Socialiniame tinkle esame susibūrusios į kepėjų - konditerių grupę „Mokomės puošti savo skanėstus“, kuri gyvuoja jau apie 12 metų ir vienija daugiau kaip šimtą narių iš visos Lietuvos, taip pat iš Anglijos, Airijos, Norvegijos, Švedijos – iš visur, kur lietuvės kepa tortus savo klientams. Dalijamės idėjomis, receptais, patarimais. Kalbamės paprastai tik apie konditeriją, bet per tiek metų labai susidraugavome, todėl nusprendėme vieną dieną skirti laisviems pokalbiams – apie viską. Kad galėtume ir pasidžiaugti, ir pasiguosti. Esame tarsi didelė šeima“, – šypsosi D. Jurgutė.

Pastaruosius šešerius metus kepėjų susitikimai vyksta kasmet, ir kiekvieną kartą moterys sugalvoja vis naują kūrybinę atrakciją.
Pirmasis renginys buvo surengtas Raseinių rajone, vėliau – prie Šiaulių, tada Šilutėje, Panevėžyje, Marijampolėje. Pernai Suvalkijos sostinėje pereinamasis renginio raktas buvo įteiktas šilališkei Dorai, kuriai šiemet ir teko garbė bei atsakomybė priimti bendraminčių būrį savo mieste.

„Pasitarėme su klaipėdiete Regina Glinskiene dėl renginio temos ir nusprendėme kepti didžiausią tortą. Vėliau kilo idėja šį sumanymą paversti rekordu – atlikome visus formalumus ir jį oficialiai užregistravome Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyboje. Tai – didžiausio skersmens Lietuvoje pagamintas tortas“, – pasakojo D. Jurgutė, šilališkiams (ir ne tik) puikiai žinomos „Doros saldumynų studijos“ įkūrėja.

Anot jos, dėl torto dydžio ir formos jo pasverti galimybės nebuvo, tačiau, įvertinus kiekvienos kepėjos atvežtus gaminius, kremo bei uogų kiekį, bendras svoris siekė daugiau nei 100 kilogramų.
„Suklijuoti tortą užtrukome maždaug valandą, o pjaustėme jį apie dvi valandas. Jis buvo sudėliotas net iš 46 skirtingų tortų – daugiausia „medučių“, „napoleonų“, maskarponės ir šokoladinių. Aptepimui sunaudojome apie 5 kilogramus sviestinio kremo ir maždaug 25 kilogramus šviežių uogų – aviečių, šilauogių ir gervuogių,“ – vardijo D. Jurgutė.

Pasak jos, po renginio skanėsto gabalėliai buvo padalinti visoms kepėjoms, atvykusioms iš įvairiausių šalies kampelių.
„Kiekviena iš mūsų į namus parsivežė ne tik lauktuvių, bet ir dalelę šios šventės atmosferos – juoko, bendrystės ir saldaus pasididžiavimo jausmo,“ – pridūrė ji.

Dora puikiai prisimena savo pirmąjį tortą – jį kepė dar 1999 m., dukrytės pirmajam gimtadieniui.
„Norėjau būtinai pati iškepti tortą savo vaikui. Svečiai liko sužavėti, ir nuo tada pradėjau kepti visoms šeimos šventėms, o vėliau – ir seserų šventėms. Pyragus kepu nuo vaikystės, tai yra absoliučiai mano pašaukimas“, – juokiasi moteris.

Kai Dora nusprendė palikti samdomą darbą, šeima bei artimiausi draugai ją nuoširdžiai palaikė ir drąsino.
„Esu be galo jiems dėkinga. Prisimenu, kai nedrąsiai užsiminiau vyrui, kad svajoju apie savo mažytę kepyklėlę, jis iškart pasakė, jog įrengs patalpas savo rankomis. Labai bijojau naujos pradžios, bet jis vis skatino ir sakė: „Pabandyk, tau pavyks“. Pinigų reikėjo daug, bet aš jų neturėjau. Tuomet paklausiau sesers, ar paskolintų.

„Žinoma, paskolinsim. Tik daryk, net neabejok,“ – sakė ji.

Bet tikrai nebuvo lengva. Dirbdavau be išeiginių, kartais ir naktimis, tačiau niekada nė vienos akimirkos nesigailėjau, kad palikau samdomą darbą ir pasiryžau pradėti savo veiklą,“ – dabar šypsosi Dora.

Šiandien šilališkė džiaugiasi, kad jos saldumynų studija – tai ne tik darbas, bet ir nuo vaikystės puoselėta svajonė, kurią išdrįso paversti realybe. Dora tiki, jog kiekvienas žmogus turi savąjį pašaukimą, tik reikia juo patikėti ir nepabijoti išeiti iš komforto zonos.
„Kai dirbi iš širdies, viskas pavyksta. Kartais ne iš karto, bet vis tiek visada pavyksta,“ –  įsitikinusi D. Jurgutė.

Daiva VAITKEVIČIŪTĖ / ŠILALĖS ARTOJAS

Luko ČERKAUSKO nuotr.