Šildymo sezonas startuoja: ekspertas pataria – koks šildymo būdas efektyviausias?

Koks šildymo būdas leistų daugiau sutaupyti?

Skaičiuojama, kad namų ūkiai per metus sunaudoja apie 28 proc. visos elektros energijos. Energetikos ministerijos duomenimis, pernai palyginti su 2022 m., gyventojai jos sunaudojo 4,6 proc. mažiau. Tokia tendencija fiksuota ir metais anksčiau. 2022 m. elektros gyventojai suvartojo 4,4 proc. mažiau nei 2021 m. Suprantama, tai sveikintina, tačiau vertinant, kokią namų ūkiuose sunaudojamos elektros energijos dalį užima šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, verta susimąstyti. Pasak A. Skundos, skaičiuojant visų metų vidurkį, ne mažiau nei pusė visos energijos būna skirta patalpoms šildyti ir vėdinti.

„Dažnai žmogus sako turintis, pavyzdžiui, 100 kv. m namą, ir klausia, kokią šildymo įranga būtų efektyviausia, – gyvenimiška patirtimi dalijasi ekspertas. – Tokiu atveju galima pasiūlyti daug ką arba nieko, nes trūksta informacijos. Klaidinga šį svarbų sprendimą priimti ir nusižiūrėjus į kaimynus. Kiekvieną pastatą būtina įvertinti individualiai, apskaičiuoti jo šilumos ir šalčio poreikius: kiek šilumos prarandama per sienas, langus, stogą, atsižvelgti, kokia infrastruktūra įrengta vietovėje, kokia vidutinė žiemos temperatūra fiksuojama konkrečiame regione. Turint tikslius skaičius, lengviau pasirinkti ir šildymo bei vėdinimo sprendimus.“

Įranga renkama pagal konkretaus namo šilumos poreikį, o nuo jos priklausys, kokį šildymo prietaisą pasirinkti – aeroterminį, geoterminį, elektrinį ar statyti dujinį katilą.

Šiuo metu dujomis šildomi dažniausiai senesnės statybos namai. Pašnekovas neslepia, kad ir dabar statomuose ar renovuojamuose būstuose pasiūlantis įsirengti dujinį katilą, jeigu šalia yra dujų trasa. Taip, pasak jo, lengvai išsprendžiami žemos lauko oro temperatūros ir įrenginio eksploatacijos klausimai, o ir tokios sistemos įrengimo kaina žemesnė. Bet šis sprendimas visai netinka užmiestyje naujai statomiems gyvenamiesiems kvartalams, todėl šiuo atveju geriausia alternatyva – oras-vanduo šilumos siurbliai.

Žinoma, galima rinktis geoterminį gręžinį, tik jį įrengti kainuos maždaug dvigubai brangiau. Be to, ne visose vietovėse pavyks jį giliai išgręžti.

„Pavyzdžiui, už Kėdainių į šiaurę tokiems gręžiniams gruntas netinkamas, nes 30–40 m gylyje yra sluoksnis, kurį sunku pragręžti, be to, iš jo neišgausi reikiamos šilumos. Nidoje, kur vyrauja smėlis, gelmės taip pat šilumos atiduoda gerokai mažiau nei, tarkime, drėgna Suvalkijos žemė“, – detalizuoja A. Skunda, paaiškindamas, kad iš tinkamame grunte įrengto gręžinio galima išgauti apie 60 W/m šilumos energijos, o kopose vos 15–20 W. Skirtumas išties didžiulis. O pajūrio regione, kur klimatas švelnesnis ir nebūna žemesnės nei –20 °C temperatūros per visą žiemą, oras-vanduo šilumos siurbliai yra geriausias pasirinkimas.

Kauno technologijų mokymo centro mokytojas pasakoja, kad rinkoje jau yra geoterminių šilumos siurblių su integruota vėdinimo / vėsinimo sistema, todėl yra galimybė panaudoti ne tik žemės gelmių šilumą, bet ir šaltį, vasarą vėsinant patalpų orą. „Tai ekologiškas ir tvarus sprendimas, nes žiemą iš žemės paimtą šilumą vasarą grąžiname atgal“, – teigia pašnekovas.

Energetikos inžinierius rengiantis specialistas akcentuoja, kad konsultuojant žmones, padedant išsirinkti efektyviausią namų šildymo būdą labai svarbu surinkti kuo daugiau informacijos apie pastatą ir aplinką, atlikti tikslius skaičiavimus, kad vėliau neišlįstų klaidos, o užsakovas džiaugtųsi šiltais ir elektrą taupančiais namais.

„Ne pro šalį būtų kartu su būsimaisiais energetinių sistemų montuotojais pasimokyti ir pardavimų vadybininkams, užsimena jis, pastebėdamas, kad produktus parduodantiems darbuotojams kartais stinga kompetencijos. – Žinodamas ne vien parduodamo produkto charakteristikas, bet ir kaip įranga teisingai montuojama, kaip daroma instaliacija ar sujungiami vamzdynai, klientui gali duoti pagrįstų patarimų ir parduoti ne vieną produktą, bet visą sistemą. Iš to laimės visos pusės – ir užsakovas, ir įmonė, ir pats vadybininkas.“ 

Kaip pasiruošti naujam šildymo sezonui?

Staiga atvėsus orui, privataus būstų savininkai suskanta šildyti namus. Deja, ne visi laiku atlieka „namų darbus“ ir tvarkingai paruošia įrenginius naujam šildymo sezonui. Pasak A. Skundos, įrangos ir visos šildymo sistemos techniniu aptarnavimu, profilaktika, filtrų valymu ir testavimo režimų atlikimu reikėjo pasirūpinti jau anksčiau, nelaukiant žiemos. Geriausia tai padaryti pasibaigus šildymo sezonui ir vasarą.

„Tai svarbus darbas, norint išvengti gedimų šaltuoju metų laiku. Jų šalinimas žiemą kainuoja daugiau tiek finansine, tiek laiko prasme nei atliekant sistemos profilaktiką vasarą. Be to, labai sugadina nuotaiką, – perspėja specialistas. – Dar svarbu nepamiršti, kad teisingai eksploatuojama ir prižiūrima įranga mažiau sunaudoja elektros ar kitų kuro rūšių. Tai, suprantama, taip pat leidžia gerokai sutaupyti.“

Atviri langai – ne vėdina, bet išleidžia šilumą ir pinigus

Tradiciškai šalyje vyrauja požiūris, kad svarbiausia pasirūpinti namų šildymu, o patalpas išvėdinti galima ir atidarius langą, balkoną ar padarius skersvėjį. Didelę profesinę patirtį sukaupęs A. Skunda tvirtina, kad tai viena didžiausių klaidų.

„Pro pravirą langą į vidų patenka šaltas oras, todėl jaučiame gaivą, bet tai nereiškia, kad išvėdinome patalpą, greičiau ją tik atšaldėme ir, savaime suprantama, papildomai praradome šilumos, o po to sunaudojome daugiau energijos ją vėl prišildyti. Keista, bet pasitaiko, kad net ir architektai siūlo žmonėms neįsirengti rekuperatoriaus, aiškindami, kad pakaks natūralaus vėdinimo, – stebisi specialistas. – Laimei, toks požiūris pamažu keičiasi, bet, manau, per lėtai.“

Daugiausia įtakos tokiam poslinkiui turi nauji Europos Sąjungos reikalavimai, pakeisti statybos reglamentai. Naujai statomi namai turi atitikti A++ klasės standartus, tad juose neišvengiamai turi būti įrengta ne tik šildymo, bet ir vėdinimo sistema.

Dabar kai kurie įrenginiai integruojami į vieną sistemą, atstojančią visą katilinę. Joje sujungiamos ir šildymo, ir vėdinimo, ir kondicionavimo funkcijos. Pastaroji, vasaroms šiltėjant, vis dažniau praverčia vėsinant namus. Nors privačių namų kondicionavimas, priešingai nei viešosios paskirties pastatams, nėra privalomas, per karščius gyventojams suteikia neįkainojamo komforto. Ir galimybė pasirinkti tinkamiausią vėsinimo būdą yra, skiriasi tik kaina.

„Privačiame sektoriuje vis dar populiariausi paprasti sieniniai freoniniai kondicionieriai, nes jų kaina labiausiai prieinama. Itin komfortabilūs oro vėsinimo būdai yra šaldomi paviršiai (lubos, sienos, grindys) ir šalčio sijos, – pastarasis būdas, pasak A. Skundos, rinkoje nėra naujiena, bet retai kada pasirenkamas, nes, kaip ir šaldymas paviršiais, yra du tris kartus brangesnis nei tradiciniai kondicionieriai. – Tai prietaisas glaudžiai susijęs su pačia vėdinimo sistema ir kokiu nors vandeniniu šalčio gamybos įrenginiu, tokiu, kaip geoterminis šilumos siurblys. Kadangi šalčio sijose nėra jokių ventiliatorių, todėl patalpoje nesusidaro skersvėjai, nėra rizikos peršalti.“

Kauno technologijų mokymo centro fotoinformacija