Siloso fermentacijai kontroliuoti – inokuliantai

Atsižvelgti į derliaus nuėmimo laiką

Siloso gamybos procesą galima paaiškinti labai paprastai – tai anaerobinis pašaro konservavimo būdas, dar vadinamas anaerobine fermentacija, kurio metu pieno rūgšties bakterijos vandenyje tirpius angliavandenius paverčia organinėmis rūgštimis, dažniausiai pieno rūgštimi, tokiu būdu siekiant prailginti pašaro naudojimo galimybes ir išsaugant augalų mitybines savybes. Kita vertus, pašaro konservavimo procesas yra labai sudėtingas ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip natūrali mikroorganizmų populiacija (bakterijos, mielės, grybeliai), augalų derliaus nuėmimo sąlygos bei cukraus kiekis pašaruose. Taigi akivaizdu, kad siloso kokybė gali būti labai įvairi.

Siloso kokybę lemia jo mitybinės vertės ir fermentacijos rodikliai. Analizuojant mitybinės vertės rodiklius, reikėtų atkreipti dėmesį į sausųjų medžiagų, žaliųjų baltymų, krakmolo, ląstelienos, vandenyje tirpių angliavandenių, pelenų kiekius. Be to, itin reikšmingi rodikliai yra metabolinės energijos kiekis ir neto energija laktacijai. Didelę įtaką siloso kokybei turi sausųjų medžiagų kiekis, mat kuo daugiau silosuojamoje žolėje sausųjų medžiagų, tuo fermentacijos procesas yra efektyvesnis. Silosuojamoje žolėje esant daugiau drėgmės, didėja tikimybė nepageidaujamų mikroorganizmų augimui, o tai ilgainiui blogins siloso kokybinius rodiklius ir lems greitesnį jo gedimą. Siloso fermentacijos procesui svarbus ir krakmolo kiekis, todėl silosuojant augalus, svarbu atsižvelgti į augalų brandą ir derliaus nuėmimo laiką. Krakmolo kiekis yra susijęs ir su vandenyje tirpiais angliavandeniais, kurių kiekis taip pat turi įtakos siloso fermentacijos procesui, mat šių angliavandenių kiekis turi įtakos pieno rūgšties bakterijų augimui, kurios mažina pH ir stabdo nepageidaujamų mikroorganizmų augimą. Be to, reikšmingas ir žaliųjų baltymų kiekis – kuo jų daugiau, tuo pašaras kokybiškesnis, maistingesnis. Todėl norint papildyti pašarus žaliaisiais baltymais reikia atsižvelgti ir į derliaus nuėmimo laiką, ir papildyti silosuojamą pašarą pupinių šeimos augalais, tokiais kaip liucerna, dobilai, pasižyminčiais didesniu baltymingumu. Pažymėtina, kad baltymų, angliavandenių, riebalų ir ląstelienos kiekis turi įtakos ir siloso neto energijos laktacijos reikšmei, t. y. energijai, kuri skiriama panaudoti pieno gamybai, tad kuo didesnė neto energijos laktacijai vertė, tuo pašaras vertingesnis, suteikiantis gyvuliams daugiau energijos, didinantis pieno gamybą ir produktyvumą. Silose esančių pelenų kiekis rodo siloso mineralinių medžiagų, tokių kaip fosforas, kalcis, magnis, sudėtį. Pelenų kiekiui įtakos turi daugelis veiksnių – ir augalo rūšis bei gebėjimas sukaupti mineralines medžiagas, augimo sąlygos, derliaus nuėmimo laikas, tręšimo intensyvumas bei augalų branda. Nuo augalų brandos priklausys ir metabolinės energijos, galinčios užtikrinti gyvulių energijos poreikius, kiekis.

Naudoti siloso priedus – inokuliantus

Vienas iš svarbesnių fermentacijos rodiklių yra pH, sietinas su fermentacijos metu gaminama pieno rūgštimi, kurią gamina pieno rūgšties bakterijos. Pieno rūgšties suformuota rūgšti aplinka neleidžia augti nepageidaujamoms bakterijoms. Paminėtina, kad rūgščią aplinką sukelia ir acto rūgšties bakterijos, kurių poveikis toks pat, kaip ir pieno rūgšties bakterijų, tačiau pernelyg didelis acto rūgšties kiekis gali turėti priešingą poveikį – slopinti fermentacijos procesą ir lemti silosavimo metu patiriamus nuostolius. Netinkamą fermentaciją parodo ir sviesto rūgšties kiekis, dėl kurios mažėja ne tik siloso kokybės rodikliai – ilgainiui didėja patogeninių bakterijų augimas, taigi mažėja ir siloso maistinė vertė.

Mokslininkai akcentuoja, kad vienas iš itin svarbių būdų efektyviai kontroliuoti fermentacijos procesą yra naudoti siloso priedus – inokuliantus. Priedai kontroliuoja pašaro mikrobiologinę sudėtį, slopina gedimą sukeliančių mikroorganizmų augimą, sumažina silosavimo nuostolius ir pagerina siloso fermentaciją bei stabilumą. Daugumoje komercinių inokuliantų sudėtyje yra naudojamos homofermentinės pieno rūgšties bakterijos, jos dominuoja silosavmo metu ir greitai bei efektyviai gamina pieno rūgštį, gerina natūralią siloso fermentaciją. Pastaruoju metu vis dažniau akcentuojama heterofermentinių pieno rūgšties bakterijų reikšmė, kurios dažnai naudojamos kaip alternatyvus silosavimo priedas, efektyviai užkertantis kelią aerobinam pašaro gedimui. Paminėtina, kad aerobinis pašaro gedimas atsiranda tada, kai silosavimo talpyklos yra atveriamos pašarui pasiimti ir pašaras yra veikiamas oro sąlygų. Šio proceso metu rūgštys, susidariusios fermentacijos metu, oksiduojasi ir pradeda daugintis mikroorganizmai – bakterijos, mielės ir pelėsiai. Aerobinis gedimas turi neigiamos reikšmės siloso maistinei vertei ir stabilumui. Be to, skylant pieno rūgščiai, mažėja siloso rūgštingumas, o tai dar labiau greitina nepageidaujamų mikroorganizmų, tokių kaip klostridijos, enterobakterijos, silose augimą.

Fermentų panaudojimo galimybės

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 139, 2023 m. gruodžio 9 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Autorės nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.