Šiltėjantis klimatas išbalansuoja gyvulius

Kaitra sekina gyvulius

Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ėmužytė sakė, kad kaitra sekina gyvulius, todėl ganyklos dienos metu yra ištuštėjusios. Vakare, kuomet gyvuliai galėtų laisvai pasiganyti, jų ten išleisti neįmanoma, nes aplink šmirinėja laukiniai žvėrys: vilkai, lūšys. „Šiais metais gyvulius intensyviau puola vabzdžiai: mašalai, gyliai, uodai. Jų – labai daug, nes šilti ir drėgni orai sudaro palankias sąlygas vabzdžiams veistis. Vabzdžių įkandimai ir karštis kelia gyvuliams stresą, kai kuriuose ūkiuose pasitaiko ir nugaišimo atvejų. Taip būdavo ir ankstesniais metais, krisdavo net ir stambūs, veisliniai ožiai, ožkos“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo D. Ėmužytė.

Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis sakė, kad nors apsaugos priemonių nuo kraujasiurbių vabzdžių yra daug, tačiau ne visos jos yra veiksmingos, nes prie tam tikrų veikliųjų medžiagų vabzdžiai jau yra pripratę. „Dauguma priemonių, ypač po lietaus, praranda veiksmingumą, todėl iš naujo reikia purkšti, tepti arba naudoti specialius auskarus. Visa tai yra aktualiau gyvuliams, laikomiems lauke, tačiau vabzdžiai puola gyvulius ir fermose“, – paminėjo V. Gudaitis.

D. Ėmužytė sakė, kad pieninių ožkų augintojai per karščius stengiasi sudaryti gyvuliams sąlygas, kad jie turėtų vandens atsigerti ir vėsią patalpą, kurioje galėtų atsigauti. Ji neatmeta galimybės, kad šiltėjant klimatui ūkininkai turės investuoti į ventiliaciją tvartuose, nes be šito neišsivers. „Per karščius primelžiamo pieno kiekiai sumažėjo trečdaliu, todėl sumažėjo ir produkcijos gamyba“, – ŪP teigė Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos vadovė.

Stresas su liekamaisiais reiškiniais

V. Gudaitis aiškino, kad karštis galvijams, atrajotojams – nepageidautinas ir blogas dalykas. Gyvulys karščio stresą patiria jau tuomet, kai oro temperatūra siekia 25 laipsnius. Esant didesnei santykinei drėgmei šilumos pojūtis dar aštriau išreiškiamas. Tuomet gyvuliai patiria stresą su liekamaisiais reiškiniais, jiems susilpnėja imunitetas, sumažėja apetitas ir produkcijos gamyba, suprastėja reprodukcinės funkcijos: jie prasčiau apsivaisina, arba visiškai neapsivaisina, įvyksta mikroabortai.

Jam antrino ir VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) praktinio mokymo ir bandymų centro vadovas Sigitas Japertas, sakydamas, kad per karščius gyvuliams būtina skirti ypač didelį dėmesį, nes liekamieji karščio streso reiškiniai – gana ilgi, neužtenka net pusmečio, kad būtų galima juos neutralizuoti.

Kaip ŪP tvirtino LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas V. Gudaitis, per karščius jis sulaukia skambučių, kad gyvuliai tankiai kvėpuoja, nekoordinuoja judesių. Tai – šilumos smūgio pasekmės. „Kelios karštos savaitės ar net dienos gali stipriai paveikti gyvulio sveikatą, kurios atsistatymui prireiks ne vieno mėnesio. Priemonių, padedančių išvengti karščio streso, yra daug. Jas būtina teisingai pasirinkti ir naudoti. Nesiimant priemonių, silpnesni, liesesni, labai produktyvūs gyvuliai nuo šilumos gali nugaišti. Jei nepradėsime gyvulio laiku vėsinti, nesuleisime medikamentų, jį prarasime“, – karštų dienų sunkumus vardijo V. Gudaitis.

Išlenda problemos

Fermose per karščius gyvulius gelbsti ventiliatoriai, dušai. Ateityje, pasak LŽŪKT gyvulininkystės eksperto, šiltėjant klimatui, daugėjant šilumos ir karščio pliūpsnių periodų, fermose, kuriose dar nėra ventiliatorių ir kt. reikiamų priemonių, jas teks įsirengti. „Kai gyvulių kailis sudrėkinamas po dušu ar dulksna ir oras nuo ventiliatoriaus juda, tuomet jutiminė temperatūra sumažėja, ir jie jaučiasi komfortabiliau“, – neabejojo V. Gudaitis.

LSMU praktinio mokymo ir bandymų centro vadovas S. Japertas paminėjo, kad ūkininkams, pagal galimybes, reikėtų įsirengti aktyvią ventiliaciją bei klimato kontrolę, kad vėdinimas taupytų ir kaštus. „Ganykloje esančioms karvutėms būtina sudaryti sąlygas, kad jos galėtų per kaitrą pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių“, – pridūrė ŪP pašnekovas.

LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas įvardijo dar vieną problemą, per karščius „išlendančią“ fermose. Tai – ant šėrimo takų greičiau kaistantis pašaras, kuris kaisdamas išskiria tam tikras toksiškas medžiagas. Todėl į pašarus rekomendavo įdėti tam tikrų medžiagų, kad jie ne taip greitai kaistų.

Svarbūs dalykai

S. Japertas sakė, kad karščio stresas turi įtakos reprodukcinei sistemai. „Karvutės pačios nerujoja, o jei rujoja – labai prastai apsivaisina, būna, kad žūsta embrionas. Sutrinka lytinis ciklas, kurį atstatyti prireikia gero pusmečio. Labai svarbu prižiūrėti ir užtrūkusias karvutes, nes užtrūkimo periode vyksta jų reprodukcinės sistemos pasiruošimas sekančiam sėkmingam apvaisinimui ir šitas ciklas yra reikšmingai paveikiamas. Karščio stresą patyrusių užtrūkusių karvučių po vedimo gerokai užsitęsia sėkmingas apvaisinimas: vėliau pasireiškia pirma ruja ir žymiai krenta apvaisinimas. Tyrimai parodo, kad prireikia 9 mėn., kol atsistato karvutės organizmo funkcijos“, – pavyzdžius pateikė LSMU praktinio mokymo ir bandymų centro vadovas. Kuomet iki kito karščio streso belieka mažai laiko, siekiant to išvengti, būtina spręsti fermų vėdinimo ir kt. klausimus. O kai to negalima padaryti, arba padaroma tik iš dalies, būtina naudoti įvairiausius priedus, kurie padeda gyvuliams geriau adaptuotis prie karščio sukeliamo streso. Yra veiksmingi papildai, į kurių sudėtį įeina apsaugoti B grupės vitaminai, antioksidantai ir kitos biologiškai aktyvios veikliosios medžiagos.

Kaip ŪP sakė S. Japertas, tyrimais nustatyta, kad karščio stresas neigiamai paveikia vaisiaus vystymąsi karvės vedmenyse, o atvestos bei sėkmingai užaugintos telyčaitės jau per pirmą laktaciją davė 1 000 kg mažiau pieno palyginti su karščio streso nepatyrusiomis bendraamžėmis.

Prigimtis – gaminti pieną

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.