Simboline laužų šviesa tikėjosi apšviesti valdininkams protą

Suvaržytos galimybės

Visus žemdirbius papiktino numatyti esminiai žaliojo dyzelino naudojimo apribojimai. „Ūkininko patarėjui“ S. Bačiulis teigė, kad numatyti žaliojo dyzelino naudojimo apribojimai – absurdas, dar vienas antkaklis ūkininkams, suvaržomos jų veiklos galimybės. Ūkininkai svarstė, kaip nuvežti grūdus į uostą krovininiu automobiliu, jeigu neleidžiama naudoti žaliojo dyzelino? Juk tai yra ūkinės veiklos dalis.

Žemdirbiai replikavo, gal grūdus ir kitą žemės ūkio produkciją reikės vežti arklių tempiamais vežimais, o gal pirkti asilus kroviniams gabenti? ŪP pašnekovų nuomone, neapgalvoti apribojimai yra pasityčiojimas iš visų duonos augintojų.

Griežių kaimo ūkininkas Domas Činčiukas stebėjosi – jeigu į lengvuosius ir krovininius automobilius bus draudžiama pilti žymėtąjį dyzeliną, dėl to kils įvairių keblumų: kaip reikės parsivežti nupirktas trąšas, kaip nugabenti į supirkimo punktą grūdus, be to, automobiliu važiuoja ieškoti remontui detalių, tenka nuvykti net į kelias vietas, važiuoja tartis dėl naujos technikos, vyksta į rajono centrą pateikti įvairius ūkio dokumentus, ataskaitas.

Trijų vaikų tėvas Rolandas Martyšius iš Papilės dirba 270 ha, augina grūdines kultūras. Jo brolis Arvydas deklaruoja 130 ha. Abiejų brolių ūkyje dirba 4 darbuotojai. „Nebegalima daugiau iš ūkininkų tyčiotis, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turi ieškoti dialogo su žemdirbiais, negalima ūkininkų gąsdinti baudomis ar sankcijomis. Solidarumo laužų akcija šalies valdžiai yra perspėjimas, kad ūkininkai yra rimtai nusiteikę. Atėjo laikas išgirsti žemdirbių reikalavimus“, – kalbėjo daugiavaikės šeimos tėvas R. Martyšius.

Trukdo auginti duoną

LŪS Akmenės skyriaus vicepirmininkas S. Bačiulis su ūkininkais prie laužų kalbėjo, kad valdininkai neturi teisės trukdyti žemdirbiams auginti duoną. Kiekvienas ūkininkas žino, kaip dirbti ir tausoti savo žemę. Siaubą kelia daug nerealių reikalavimų, nuolat įrodinėjama, neva ūkininkai yra didžiausi gamtos teršėjai, todėl juos reikia nubausti, pritaikyti sankcijas.

Reikalavimai ir baudos smaugia ūkininkus. Viskas vyksta kaip siaubo filme ir itin sparčiu tempu – tikrintojai atlekia ūkininkų patikrinti ir nubausti, mikliai pritaiko sugalvotas sankcijas. Daugybė nerealių reikalavimų, dėl to ūkininkai yra sutrikę, nebežino, kaip plėtoti ūkinę veiklą ir kaip toliau gyventi. Nemažai smulkiųjų ūkių neišlaikė didelės įtampos, bankrutavo, nutraukė gamybinę veiklą. Katastrofiška padėtis pieno sektoriuje.

Liepsnojant laužams, žemdirbiai kalbėjo, kad pasaulyje trūksta maisto, todėl valdininkams reikia ieškoti galimybių ūkininkams ne trukdyti, o skatinti užauginti kuo daugiau sveikos produkcijos. Lietuvos ūkininkai visais laikas maitino savo kraštą, nemažai produkcijos išvežė parduoti į užsienį, didžiausių perversmų ir sukrėtimų metu buvo krašto stabilumo garantas.

Pasigenda logikos

Ūkininkas Pranciškus Zaramba kūrendamas laužą kalbėjo, kad šalies valdininkai, neišanalizavę realios padėties žemės ūkyje, priima neapgalvotus ir ydingus sprendimus. Jo teigimu, vyksta sveiku protu nesuvokiami dalykai – šalyje baigiama sunaikinti gyvulininkystė, visai mažai beliko melžiamų karvių, o dabar reikalaujama pakeisti žemės paskirtį – dalį dirbamos žemės reikės paversti į šlapynes ar į natūralias pievas. Ūkininkas įsitikinęs, kad tokie žemės paskirčių pakeitimai iš dirbamų plotų į pievas nepagrįsti jokia logika. Dalykiškas P. Zarambos klausimas ŽŪM: „Ūkininkai nori žinoti, ar kas nors atliko mokslinius tyrimus apie žemės paskirčių pakeitimus? Neteko girdėti, kad apie tai būtų paskelbta išsami ir pagrįsta analizė.“

P. Zaramba su sūnumi dirba 120 ha, augina grūdines kultūras. Jis turėjo 15 ha savo įdirbtos žemės paversti pievomis. Sakė, gaišo laiką, šienavo, žolę suko į ritinius. Kur tą žalią masę dėti? Laukuose stovi sustatyti ritiniai, trūnija ir pelija. Kur čia ekologija ir tvari žemdirbystė?

LŪS Akmenės skyriaus vicepirmininkas S. Bačiulis su sūnumi Gitanu deklaruoja po 500 ha, abu augina grūdines kultūras. Anksčiau S. Bačiulis laikė melžiamų karvių bandą, penėjo ir kiaulių. Neseniai dar turėjo apie 100 mėsinių galvijų, beveik visus pardavė pirkėjams iš Lenkijos, sakė, neverta auginti, mažos supirkimo kainos, pasiliko tik 7 galvijus.

Tėvas ir sūnus Bačiuliai ŪP kalbėjo, kad įdirbtoje žemėje turės atkurti iki 200 ha pievų, dėl to patirs didelių nuostolių, sumažės ūkio finansiniai ir ekonominiai rezultatai. „Sukultūrinome, įdirbome žemę, investavome daug lėšų, tačiau valstybės iniciatyva dabar reikalaujama keisti žemės paskirtį – vėl „atversti“ į pievas. Laukuose auga grūdinės kultūros, parduodame derlių – nauda ir ūkininkui, ir valstybei. Gyvulių nebelaikome, mums tų pievų nereikia. Įstatymais įteisinti apribojimai, todėl būsime priversti paklusti, kitaip teks didžiules baudas mokėti“, – piktinosi tokia tvarka didelio ūkio šeimininkas.

Ilgametę agronomo ir ūkininkavimo patirtį turintis S. Bačiulis paskaičiavo, kad dėl atkuriamų pievų Lietuvoje bus prarandama 600 mln. Eur. Jo nuomone, tie milijonai galėjo būti skirti mokytojų, ugniagesių ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms padidinti.

Plevėsavo ir trispalvė, ir Žemaitijos vėliava

Smiltinės kaime ant kalvelės susirinkęs didelis būrys ūkininkų uždegė laužą ir kalbėjo apie sudėtingą padėtį žemės ūkyje. Ūkininkas Viktoras Gedaminskis, trumpam prisėdęs ant rąstigalio, sakė, kad laužai – tai tik pradžia protestų, kurių bus ir daugiau, nes valstybės iniciatyva yra žlugdomas žemės ūkis. Jis žemaitiška greitakalbe bėrė: „Žemė yra mano nuosavybė, ko valdininkai kiša nosį į mano žemę? Nuosavybę gina Konstitucija, gal to nežino? Kodėl man valdininkai iš Vilniaus nurodinėja, ką aš turiu auginti, kiek ir ko sėti, kaip auginti? Aš nuo mažens esu žemės vaikas, daržus ravėjau, šieną pjoviau. Kodėl įvairaus plauko tikrintojai neina į privačias statybos įmones, į kepyklas ar siuvyklas ir jiems nenurodinėja, ką reikia daryti? Užsisėdo ūkininkams ant sprando ir gąsdina baudomis.“

V. Gedaminskis pasišaipė iš jaunų tikrintojų, kurios atvažiavusios į ūkį paklausė, ar ta karvė yra vyras ar moteris. Ūkininkas sakė, kad į ŽŪM atėjo dirbti „žalias jaunimėlis“, apie žemės ūkį neturintis jokio supratimo, tik raštus siuntinėja.

Ūkininkauja visa Gedaminskių šeima. Augina grūdines ir ankštines kultūras. Keturiolika metų plėtojo pieno ūkį, kai supirkėjai pradėjo mokėti tik po keletą centų už kilogramą pieno, pieno ūkis tapo nuostolingas, todėl 2013 m. pardavė visą turėtą bandą, suarė buvusias pievas, įdirbo žemę ir pradėjo auginti grūdines kultūras. Bet dabar turi pakeisti dirbamos žemės paskirtį ir atkurti 12 ha pievų. Ūkininkas dėl to patirs nemažai nuostolių.

Melžiamų karvių nutarė atsisakyti ir Antanas Balčiūnas. „Pieno ūkis – savanoriška vergystė, sunkus darbas, jokių išeiginių, o pajamų už pieną – mizeris. Kaime nebeįmanoma rasti darbuotojų. Auginsime mėsinius galvijus ir grūdines kultūras“, – apie savo planus kalbėjo A. Balčiūnas.

Kritikos strėlės ministrui

Šaltą žiemos dieną liepsnojo ne tik laužai, bet liejosi ir ūkininkų pasipiktinimas dėl nerealių reikalavimų. Daug kritikos strėlių lėkė žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Visi sutartinai sakė, kad per tris dešimtmečius tokio nevykusio ministro nebuvo, iki jo buvusieji ministrai lankėsi ūkininkų ūkiuose, atvykdavo į susirinkimus, dalyvaudavo pasitarimuose. Ūkininkų nuomone, jie su savo problemomis palikti vienui vieni, niekam iš valdančiųjų nerūpi, kokia bus žemės ūkio ateitis.

Liepsnojant vilties laužams, ŪP pakalbino kelis jaunuosius Akmenės r. ūkininkus. Linas Ramanauskas džiaugėsi, kad ūkininkai yra solidarūs, net ir šaltą dieną susirinko prie laužų aptarti aktualių problemų. Jo nuomone, Lietuvoje turėtų išlikti ir smulkieji ūkiai, kuriuose dirba visa šeima. Taip yra daugelyje Skandinavijos šalių. Kaimyninėje Latvijoje jau nebėra smulkiųjų ūkių – egzistuoja tik dideli, kuriuos tiktų vadinti ne ūkiais, o agroįmonėmis.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos III kurso studentas, būsimasis mechanikos inžinierius, jaunasis ūkininkas Ignas Ąžuolas pripažino, kad protesto laužų akcijos pagrindinis tikslas – suvienyti ūkininkus. Jis minėjo, jog laužais ūkininkai pasiuntė Lietuvos valdžiai žinią – su žemdirbiais reikia kalbėtis, diskutuoti, o bendrai aptarus padėtį, galima išspręsti daug problemų.

Autorės nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Smiltinės kaime prie laužo žemaičiai ūkininkai buvo nusiteikę ryžtingai.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.