Šimtatūkstantiniai projektai – visuomenei priešinti

Pripažino klaidą

Kaip rašo įtakingas Briuselio leidinys „Politico“, EK aplinkosaugos NVO jau nurodė, kad lėšos, kurias jos gauna iš ES fondų, nebegali būti naudojami propagavimo ir lobizmo veiklai, nors iki šiol tai dar buvo toleruojama.

„Politico“ teigia, kad jai teko susipažinti su keleto už žaliojo kurso projektą atsakingos EK Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios įstaigos CINEA laiškų turiniu. Laiškuose kalbama apie dotacijas iš ES aplinkosaugos projektų fondo LIFE, kuriam 2021–2027 m. numatyta skirti 5,4 mlrd. Eur finansavimą.

Tarp gavėjų yra dideli vardai, tokie kaip WWF, „Friends of the Earth“ ir „ClientEarth“, taip pat daug mažesnių organizacijų. Viename iš laiškų teigiama, kad aktyvi lobistinė veikla, nukreipta prieš ES pareigūnus ir institucijas, kuri anksčiau laikyta priimtina, dabar jau nebeatitiktų finansavimo reikalavimų. Tai apima „susitikimų organizavimą ar propagavimo medžiagos teikimą“ konkrečioms ES institucijoms ar pareigūnams arba „poveikį konkrečių institucijų nariams ar pareigūnams, siekiant įvertinti ar apibūdinti jų pozicijas arba aptarti konkretų politinį turinį ar rezultatus“, ir priduriama, kad tokia veikla „gali kelti pavojų ES reputacijai“.

Pagal programą LIFE finansuojamoms NVO vis tiek būtų leidžiama vykdyti mažiau atkaklią komunikacijos veiklą, pavyzdžiui, rengti „politikos santraukas ar kitus mokslinius darbus“ ir organizuoti „seminarus, konferencijas, mokymus ar informuotumo didinimo kampanijas“. Todėl NVO, gaunančios dotacijas iš LIFE programos, turi peržiūrėti savo 2024 m. atliktus darbus, finansuotus iš LIFE, ir pašalinti bet kokią veiklą, kuri būtų laikoma lobizmu, sakoma laiškuose.

ES per programą LIFE remia šimtus aplinkos ir klimato srities projektų. Ji taip pat siūlo veiklos dotacijas NVO, kurios „atlieka svarbų vaidmenį didinant informuotumą aplinkosaugos klausimais“ ir „prisideda prie sprendimų priėmimo proceso, koordinuodamos ir perduodamos savo piliečių nuomones“, teigiama EK interneto svetainėje.

Kaip pažymi „Politico“, draudimas NVO naudoti LIFE finansavimą propagavimo tikslais reiškia ryškų EK politikos poslinkį, nes iš pradžių buvo manoma, kad tai yra priemonė, kuria siekiama užtikrinti įmonių lobistinių interesų pusiausvyrą. Tai taip pat turėtų didelių pasekmių kai kurių žaliųjų grupių, kurių veikla labai priklauso nuo ES lėšų, egzistavimui.

Pirmosios kregždės

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Kęstutis Mažeika šį mėnesį savo paskyroje socialiniame tinkle paskelbė informaciją apie kai kurių aplinkosaugos srityje veikiančių Lietuvos NVO finansavimą 2023 m. Anot parlamentaro, pagal pirminius duomenis, finansinės paskatos NVO veikloms ir (ar) veiksmams, formuojant klimato politiką ir informuojant visuomenę apie klimato kaitą, buvo skirta 0,5 mln. Eur, kuriuos pasidalijo 7 organizacijos. „Vartotojų aljanso“ projektui „ŽALINK – Žaliosios ambicijos link: tikslinių grupių mobilizavimas, siekiant plataus palaikymo ambicingoms Žaliojo kurso iniciatyvoms“ skirta 98 047,67 Eur, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ projektui „Klimato kaitos mažinimo advokacija žemės ūkyje“ – 105 434,08 Eur, „Lietuvos gamtos fondo“ projektui „Klimato čempionai versle“ – 79 868 Eur, VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ projektui „Pelkių atkūrimo skatinimas, darant poveikį teisėkūrai, didinant visuomenės sąmoningumą ir įtrauktį, siekiant šalies ŠESD emisijų sumažinimo“ – 85 856,43 Eur, „Nacionalinės vartotojų konfederacijos“ projektui „Klimato kaitos švelninimo politikos vietos savivaldoje įgyvendinimo NVO advokacijos priemonės sukūrimas ir bandomasis pritaikymas“ – 45 654,54 Eur, VšĮ „Aplinkos apsaugos institutas“ projektui „VšĮ „Aplinkos apsaugos institutas“ visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projektas“ – 59 074,76 Eur, VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ projektui „Darnus judumas Lietuvoje: misija įmanoma“ – 26 064,52 Eur. Tiesa, šiam skirtas tik dalinis finansavimas, pritrūkus kvietimui numatytų skirti lėšų.

Kalbėdamas apie šių aplinkosaugos srityje veikiančių NVO veiklos finansavimą buvęs aplinkos ministras, dabar – Seimo narys Simonas Gentvilas ŪP aiškino, jog pinigai, skirti gamtos advokacijai, buvo keletą kartų mažesni, nei Žemės ūkio ministerija skyrė Žemės ūkio rūmams, nes tie 0,5 mln. Eur buvo skirti dvejiems metams. „Tai buvo daroma mano iniciatyva, nes yra svarbu visuomenei paaiškinti klimato kaitos pasekmes ir kaip jas galima sušvelninti. Projektai buvo finansuojami vien iš mūsų šalies biudžeto. Gyvūnų gerovės ar kai kurių kitų sričių advokacija yra stipriai remiamos visuomenės, bet klimato kaitos advokacijai būtinai reikėjo valstybės lėšų, nes NVO nebūtų buvę pajėgios samdyti ekspertus“, – aiškino S. Gentvilas.

Gali būti ir daugiau

„Manau, kad tai yra tik dalis lėšų, gal net mažesnioji, kuri buvo skirta esą visuomenės informavimui apie klimato kaitą, bet realiai – viešiesiems ryšiams ir gal net lobizmui. Šiuo metu rengiame prašymus Aplinkos (AM) ir Žemės ūkio ministerijoms, kad jos pateiktų konkretesnius ir išsamesnius duomenis apie lėšų skyrimą NVO projektams. Visuomenė apie tokius projektus ir jų finansavimą valstybės lėšomis turėtų žinoti, nes į valstybės biudžetą ir suplaukia visuomenės sumokėti mokesčiai. Ir nėra taip labai svarbu, kokią dalį finansavime sudarė mūsų valstybės įnašas“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino K. Mažeika.

Anot jo, sulaukus išsamesnės informacijos apie projektus, jiems skirtas lėšas, bus galima susidaryti platesnį vaizdą apie tai, kokios NVO dažniausiai sulaukdavo paramos, kas yra jų projektų vykdytojai. „Bet jau dabar susidaro įspūdis, kad kai kurios NVO pinigus projektams gavo ne dėl savo visuomeninio intereso, o iš finansinio suinteresuotumo. Visuomenė turėtų turėti išsamesnę informaciją, kad galėtų suprasti, kurios NVO dirba tikrai iš idėjos, o kurios tėra tik savo finansinių interesų tenkintojos. Juolab kad NVO buvo skiriamos didžiulės lėšos, kurios galėtų būti panaudotos kur kas svarbesnėms reikmėms, pavyzdžiui, gynybos fondui“, – svarstė KRK pirmininkas. Jo teigimu, lėšas skyrus projektams, kurie realiai tėra viešųjų ryšių projektai, jokio gėrio nė vienam sektoriui nesukuriama, netgi atvirkščiai – tik priešinamos visuomenės grupės.

Prieš valstybės interesus

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.