Skleidžiasi šilagėlės: verta pasidairyti per Velykas

Spalvų mozaika

Gėlių kolekcininkė Genovaitė Pociulienė iš Šeduvos jau seniai augina šias pūkuotas daugiametes gėles: „Mėgstu jas dėl ankstyvo žydėjimo, spalvų įvairovės. Veislių auginimas nesiskiria nuo rūšinių augalų. Kerų dalinti negalima, todėl šilagėles dauginu sėklomis, o tai neužtikrina „motinos“ savybių – užauga hibridai. „Motinos“ savybes paveldi tik rūšys.“

Itin turtinga Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sode auginamų šilagėlių rūšių kolekcija. Jų spalvos varijuoja nuo geltonos, baltos iki raudonos, tamsiai vyšninės, nekalbant apie mėlynas, violetines...

Antai ryškiai geltonais žydinti albaninė šilagėlė (Pulsatilla albana) sutinkama Kaukazo šalyse. Žiedai kiek mažesni nei kitų ir išsiskleidžia vėliau. Paprastosios šilagėlės veislė ‘Rote Glocke’ – rausvažiedė.

Saugomas grožis

Itin retos Lietuvoje – vėjalandės šilagėlės (Pulsatilla patens) mėlynai violetiniais žiedlapiais, apaugusiais tarsi sidabriniais plaukeliais. Jos vis dar aptinkamos mūsų pušynuose, smėlynuose, dažniau šalies pietryčių regione. Kadangi jos įrašytos į Raudonąją knygą, rauti kereliais ar skinti iš miško negalima. Tuo labiau, kad visos šilagėlių dalys (pradedant šaknimis, baigiant žiedais) yra nuodingos. Verčiau pasigrožėkime ir nufotografuokime – ir ilgam atsiminsime, koks trapus ir nepaprastas gėlių grožis, kiek pridengtas tarsi permatoma pūkine skraiste, gali slypėti miške. Tad leiskime joms ten likti augti natūraliai ir barstyti sėklytes.

Įdomu tai, kad VU Šiaulių akademijos Botanikos sode auginamas vėjalandės šilagėlės porūšis stambiais, šviesiai geltonais žiedais. Jos natūraliai auga Užbaikalės krašte.

„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

VUŠA Botanikos sodo archyvo ir Genovaitės Pociulienės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.