Skolos smaugia lenkų ūkininkus

Nauja-sena krizė

Grūdų ir rapsų rinkose padėtis nepalanki: supirkimo kainos per 10 pastarųjų metų praktiškai nepasikeitė, o gamybos sąnaudos nuo to laiko gerokai išaugo. Daržovių augintojai taip pat stengiasi parduoti savo derlių tiesiai iš ūkių, nes supirkimo kainos yra labai mažos ir nepadengia gamybos sąnaudų.

Ūkininkai dabartinę padėtį vertina kaip rinkos krizę, nes jų manymu situacija kasmet blogėja, o ūkininkų neapmokėtos skolos auga: kiekvienais metais vis daugiau ūkių bankrutuoja arba tiesiog nutraukia gamybą. Finansinio likvidumo stoka, nenuspėjami orai, žemos derliaus kainos ir didelės gamybos sąnaudos daugeliui ūkininkų tampa tiesiog paskutine vinimi į karstą, rašo tygodnik-rolniczy.pl.

Skolos auga

BIG InfoMonitor duomenimis Lenkijos grūdų, ankštinių augalų ir aliejinių sėklų augintojų pradelstos skolos per pastaruosius 12 mėnesių išaugo daugiau nei 100 % ir rugpjūčio pabaigoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, viršijo 20,5 mln. zlotų (4,81 mln. eurų). Tikėtina, kad po dabartinio sezono skola vėl padidės, nes grūdų augintojai vėl patiria nuostolius ir tiesiog negali grąžinti savo ankstesnių skolų. Kad pasiektų savikainą iš hektaro kviečių, jie turi užauginti bent 7 tonas iš hektaro, o rapsų – bent 3 tonas iš hektaro. Toli gražu ne visiems šiais metais pavyko gauti didesnį derlių ir pelną, pardavus užaugintus grūdus.

Daugiamečius augalus auginantys ūkininkai taip pat turi problemų – jų skolos išaugo nuo 6,4 mln. zlotų (1,5 mln. eurų) iki beveik 7 mln. zlotų (1,64 mln. eurų).

„Duomenys apie pradelstas skolas tėra finansinio ledkalnio viršūnė. Kaimo gyvenimo realybė – nuolatinė akistata su rinkos sąlygų nenuspėjamumu ir neapibrėžtumu: laukuose pūvančios daržovės tampa nepelningos gamybos simboliu. Didėjančios išlaidos – trąšos, darbas, kuras, pašarai – mažina pelną, o supirkimo kainos dažnai net nepadengia sąnaudų. Dėl to ūkininkai, užuot pardavę, atiduoda savo derlių veltui, nes supirkimo centrai riboja žemės ūkio produkcijos surinkimą, o Lenkijos rinką užplūsta pigesnis importas iš užsienio. Todėl gamintojai patys turi tapti prekybininkais, kovojančiais už išlikimą, nes atsiranda būtinybė trumpinti tiekimo grandinę, vadovaujantis principu „nuo lauko iki stalo“, – komentuoja dr. Waldemaras Rogowskis, „BIG InfoMonitor“ vyriausiasis analitikas.

Ataskaitoje teigiama, kad visų su žemės ūkiu susijusių sektorių (t. y. žemės ūkis, miškininkystė, medžioklė ir žuvininkystė) pradelstų įsipareigojimų vertė 2025 m. rugpjūčio pabaigoje viršijo 667,3 mln. zlotų (156,55 mln. eurų).

Palūkanos smaugia

Tuo metu Lenkijos Nacionalinis ūkininkų protestas (OOPR) pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijai 22 reikalavimų sąrašą, kuriuo siekiama pagerinti Lenkijos žemės ūkio padėtį. Vienas iš jų – finansinių priemonių paketas, užtikrinantis realią prieigą paskolų rinkoje – panašiai kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Ūkininkai atkreipia dėmesį, kad Lenkijoje komercinių paskolų palūkanų norma šiuo metu siekia 8–10 proc., o Prancūzijoje ar Vokietijoje ūkininkai savo įsipareigojimus grąžina su vos 2 proc. palūkanomis.

Be refinansavimo tūkstančiai ūkių bankrutuos, o žemė pateks į užsienio kapitalo ir korporacijų rankas – perspėja postulato autoriai.

OOPR pasiūlyme numatytos trijų rūšių paskolos: konsolidavimo, investicinės ir likvidumo.

Konsolidavimo paskola leistų ūkininkams sujungti ir grąžinti esamus įsipareigojimus su iki 2 proc. palūkanų norma, 10–15 metų grąžinimo laikotarpiu ir bent dvejų metų lengvatiniu laikotarpiu pagrindinės sumos grąžinimui.

Investicinės paskolos savo ruožtu remtų ūkių plėtrą ir gamybos modernizavimą – joms turėtų būti taikoma 2–3 proc. palūkanų norma ir grąžinimo laikotarpis iki 20 metų.

Trečiasis elementas – likvidumo paskolos einamosioms išlaidoms, tokioms kaip kuras, trąšos, energija ar pašarai, padengti – su 2–3 proc. palūkanų norma ir galimu iki 24 mėnesių atidėjimo laikotarpiu.

Pelnosi tik tarpininkai

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad stabilių paramos mechanizmų trūkumas ir žemės ūkio politikos nenuspėjamumas dar labiau paaštrina žemės ūkio sektoriaus problemas. Be to, klimato kaitos padariniai – sausros, šalnos ir gausūs krituliai – turi įtakos derliaus kokybei ir kiekybei.

Daugelis ūkininkų ima paskolas arba lizingą, kad išlaikytų gamybą. Kai pardavimai krenta, šie įsipareigojimai virsta eksponentiškai augančiomis skolomis.

Jei padėtis nepagerės, Lenkijos žemės ūkiui gali kilti ūkių bankrotų banga. Finansinio likvidumo praradimas ir augančios skolos sukuria ne tik žlugimo pavojų gamintojams, bet ir grėsmę šalies aprūpinimui maistu.

Kaip akcentuoja ekspertai, reikalingi neatidėliotini sisteminiai veiksmai – finansinė parama, tiesioginės prekybos taisyklių supaprastinimas, vietinių produktų skatinimas ir geresnė apsauga nuo nesąžiningo importo.

„Nes šiandien, kai daržovės pūva laukuose, o ūkininkai skęsta skolose, naudą gauna tik tarpininkai. Ir būtent šis faktas turėtų labiausiai neraminti“, - skelbiama „Agro News“ pranešime.

Parengė Ričardas Čekutis