Skuba į pagalbą smulkiesiems ūkininkams

Mažai kas belaiko

Didelio ūkio šeimininkas P. Brikas deklaruoja 700 ha dirbamos žemės, augina grūdines ir ankštines kultūras, laiko 100 melžiamų karvių, yra ŽŪK „Paežerių pienas“ valdybos pirmininkas. Jis tikino, kad nuo praėjusių metų rudens prasidėjusi pieno krizė tebesitęsia iki šiol. Ir didieji pieno gamintojai, ir smulkieji ūkininkai už kokybišką žalią pieną gauna daug mažiau nei anksčiau. Pieno gamybos kaštai didėja, o supirkimo kaina krenta vis žemyn. Atkakliausieji pieno gamintojai tikisi, kad padėtis pieno sektoriuje pagerės, todėl neparduoda piendavių ir laukia geresnių laikų.

Nuo pat ŽŪK „Paežerių pienas“ įkūrimo buhaltere dirba ūkininko žmona Rima Brikienė. Ji „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad per pastaruosius dešimtmečius kaime įvyko daug esminių pokyčių. Žmonės nebelaiko melžiamų karvių, neaugina ir kiaulių, dar vienas kitas tik iš papratimo, gal ir prisirišimo prie žemės bei gyvulių turi vieną ar dvi karves. Sodiečiams nuostolinga laikyti melžiamas karves – esi „pririštas“ prie gyvulių, darbas visus metus be jokių išeiginių, pabrango pašarų gamyba, o kur dar papildai, veterinaro paslaugos, o svarbiausia – pajamos iš pieno labai mažos, tad nesueina išlaidų ir pajamų balansas.

Daugelis nedidelių ūkių nutraukė savo veiklą – ant tvartų durų pakabino spyną. Lietuvos žemės ūkio pokytis esminis – ūkiai stambėja, perka modernią techniką, diegia naujas technologijas, augina grūdines ir ankštines kultūras.

Buhalterė pateikė konkrečius skaičius – dabar ŽŪK „Paežerių pienas“ priklauso 32 nariai, o anksčiau pieną į supirkimo punktą pristatė net 300 kooperatyvo narių – smulkiųjų ūkininkų. Iš esmės pasikeitė kaimo realijos. Jaunimas nebenori gyventi kaime, išlėkė į miestus ar į užsienį, garbaus amžiaus žmonės nebeturi jėgų išlaikyti net ir vieną karvę. Kaime retai galima pamatyti ganykloje besiganančias piendaves. Tik patys atkakliausi laiko vieną ar dvi melžiamas karves.

Važiuoja į 23 kaimus

ŽŪK „Paežerių pienas“ į supirkimo punktą, esantį Dirvonėnuose, pieną atveža iš 23 kaimų. Du kooperatyvo vairuotojai nuo 7 val. ryto mikroautobusais važiuoja į aplinkinius kaimus pas smulkiuosius pieno gamintojus. Aplanko ne tik Šiaulių r. kaimus, užsuka ir pas keletą Telšių r. ūkininkų. Dirvonėnai yra Šiaulių r. pakraštyje, gana netoli ir Žemaitijos sostinė Telšiai – tik už 33,7 km.

Kasdien vairuotojai važiuoja į nuošalius kaimus surinkti šviežio pieno. Sudėtingiau būna žiemą, kai užpusto vietinius kaimo keliukus, bet į pagalbą atskuba seniūnijos, kelius valyti padeda ir patys ūkininkai.

ŪP pašnekovė minėjo, kad daugelis smulkiųjų pieno gamintojų laiko vieną, dvi, keletas turi tris melžiamas karves. Tik vienas kooperatyvo narys laiko didesnę melžiamų karvių bandą.

Vairuotojai iš smulkiųjų gamintojų surenka šviežią, ankstyvą rytą pamelžtą pieną, kuris būna supiltas į specialius uždengiamus kibirus. Sukrovę pilnus kibirus į mikroautobusą, vairuotojai kiekvienam klientui palieka tuščius, švarius, kad kitą rytą būtų kur supilti pamelžtą pieną. Kibirai yra pažymėti numeriais, todėl lengva nustatyti, iš kurio ūkio į supirkimo punktą pristatytas pienas. Punkte pasikeisdamos dirba dvi kvalifikuotos specialistės – pieno supirkėjos. Jos patikrina pieno kokybę, pasveria ir supila į didelius šaldytuvus. Kooperatyvas jų turi du.

ŽŪK „Paežerių pienas“ kasdien AB „Žemaitijos pienas“ parduoda 5 t, o vasarą – ir iki 6 t kokybiško žalio pieno.

Pagalba smulkiesiems

Visi Lietuvos ūkininkai piktinasi, kad didieji perdirbėjai smulkiųjų pieno gamintojų neaptarnauja, į kaimus nesiunčia galingų pienvežių. Jiems to daryti neapsimoka, neekonomiška. Žemdirbiai tiesiai šviesiai teigia, kad monopolistų – didžiųjų pieno perdirbimo bendrovių – smulkieji Lietuvos ūkininkai nedomina, supirkėjai geriau važiuoja į Latviją ir Estiją parsigabenti žalio pieno. Tai kur tam žmogeliui, laikančiam vieną ar dvi karvutes, dėti pieną? Juk vyresnio amžiaus žmonės neturi jėgų pieno kibirus tempti 1–2 km iki supirkimo punkto.

Kartu su ŽŪK „Paežerių pienas“ valdybos pirmininku P. Briku ir buhaltere R. Brikiene apžiūrėjome pieno supirkimo patalpas. Visur švaru, tvarkinga, laikomasi visų sanitarijos reikalavimų. Atskiroje patalpoje stovi šaldytuvai, kita patalpa skirta atvežtam pienui priimti, pasverti.

R. ir P. Brikai teigė, kad kooperatyvas smulkiesiems ūkininkams yra didelė pagalba. Kas rytą į sodiečių kiemus atvažiuoja autobusiukas surinkti pieno, todėl žmonėms nereikia niekur nešti pilnų kibirų. Smulkiesiems ūkininkams tokia paslauga yra svarbi paskata ir toliau laikyti bent vieną melžiamą karvę, nes jie žino, kad pieno nereikės išpilti į griovį. Nors pieno supirkimo kainos išlieka labai mažos, o pieno krizė smarkiai supurtė visą sektorių, žmonės nepraranda vilties.

Kooperatyvo vadovai pasakojo, kad nuo pat įkūrimo dienos pieną parduoda tam pačiam perdirbėjui – AB „Žemaitijos pienas“. Supirkėjams patogu atvažiuoti į Dirvonėnus – čia geras privažiavimas, o svarbiausia, kad kooperatyvas parduoda kokybišką ir švarų pieną. Buhalterė R. Brikienė džiaugėsi, kad AB „Žemaitijos pienas“ už supirktą pieną visada atsiskaito laiku. Nors sodiečiai už pieną gauna nedaug, žmonėms svarbus kiekvienas euras, nes daugelio pensijos gana mažos. ŽŪK „Paežerių pienas“ atlieka svarbų darbą – padeda išsilaikyti smulkiesiems pieno gamintojams.

Autorės nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja