Sliekai – nematomi žemdirbiai ir grūdų augintojai

Rugsėjo pabaigoje Kolorado valstijos universiteto (JAV) mokslininkų grupė publikavo atliktų tyrimų, kurių metu buvo analizuojama sliekų įtaka dirvožemiui, augalams, o galiausiai ir derliui, rezultatus. Regis, kas įdomaus šių žieduotųjų kirmėlių gyvenime galėjo patraukti mokslininkų dėmesį? Pasirodo, be naudingo sliekų darbo dirvožemyje, gerinant jo struktūrą, sulaikant vandenį ir apdorojant organines medžiagas, pasaulyje kasmet būtų pagaminta 140 mln. tonų mažiau maisto.

Pasak mokslininkų, sliekų indėlis ypač pastebimas pasaulio pietuose. Sudarydami pasaulinius sliekų tankio, dirvožemio savybių ir tręšimo bei derliaus duomenų žemėlapius ir lygindami juos tarpusavyje tyrėjai pastebėjo, kad, kad sliekai žymiai padidina dirvos derlingumą, ypač pietiniame pusrutulyje: Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir Lotynų Amerikoje bei Karibų jūros regione. Jie daro išvadą, kad sliekai yra svarbūs pasaulinės maisto gamybos varikliai, o investicijos į ekologinę politiką bei praktiką, palaikančią sliekų populiacijas ir bendrą dirvožemio biologinę įvairovę, galėtų labai prisidėti prie tvaraus žemės ūkio tikslų.

Tyrimo metu mokslininkai analizavo sliekų poveikį keturioms javų kultūroms – ryžiams, kukurūzams, kviečiams ir miežiams, taip pat daugeliui ankštinių augalų, įskaitant sojų pupeles, žirnius, avinžirnius, lęšius ir liucerną. Paaiškėjo, kad sliekai yra atsakingi už maždaug 6,5 proc. pasaulinės grūdų produkcijos (128 mln. t grūdų) ir 2,3 proc. ankštinių augalų produkcijos (16 mln. tonų ankštinių).

„Tokia produkcija yra panaši į Rusijos – ketvirtos pagal dydį pasaulyje augintojos – grūdų (ryžių, kviečių, rugių, avižų, miežių, kukurūzų ir sorų) produkciją“, – akcentuoja mokslininkų pateiktą palyginimą portalas Vilt.be.

Bet įdomu, kodėl taip skiriasi sliekų veiklos daroma įtaka grūdinėms kultūros ir ankštiniams augalams? Kirminai išjudina dirvožemį, sukurdami gerą struktūrą ir pagerindami jos vandens sulaikymo galimybes. Jie apdoroja organines medžiagas, todėl augalams pasisavina daugiau maistinių medžiagų. Įtariama, kad ankštiniai augalai fiksuoja savo azotą, todėl sliekai jo gauna mažiau nei ten, kur auga grūdinės kultūros.

Sliekai prisideda prie organinio azoto mineralizacijos dirvožemyje. Tai procesas, kurio metu mikroorganizmai augalų liekanas ir nukritusius lapus iš organinių paverčia neorganiniais (mineraliniais) junginiais, tokiais kaip nitratai ir anglies dioksidas. Nuo to gerai auga grūdai.

„Tai pirmas kartas, kai mokslininkai bandė išskirti tam tikrą dirvožemio biologinės įvairovės aspektą ir pasakyti, kad būtent ši dirvožemyje gyvenanti rūšis prisideda prie maisto gamybos pasauliniu mastu“, – mokslininkų grupės vadovą Stevenas Fonte cituoja portalas Scientias.nl. Sliekų veikla dirvoje skatina augalus augti keliais lygmenimis. Jie sukuria gerą dirvožemio struktūrą, padeda išlaikyti vandenį ir perdirbti organines medžiagas, kad augalai gautų daugiau maistinių medžiagų.

Ankstesni tyrimai parodė, kad sliekai sužadina augalų augimą skatinančių hormonų gamybą ir padeda augalams apsisaugoti nuo įprastų patogenų dirvožemyje. Yra net skaičiavimų, kurie teigia, kad sliekų poveikis augalų produktyvumui siekia net 25 proc.

S. Fonte nurodo, kad sliekai turi ir dar didesnį teigiamą poveikį. Ūkininkai gali naudoti mažiau trąšų ir pesticidų, juos pakeisdami į organines medžiagas, tokias kaip gyvulių mėšlas ir kompostas, būtent juose gyvena daug sliekų. „Sliekai daro ypač didelį teigiamą poveikį tose srityse, kuriose naudojama mažiau cheminių medžiagų“, – sako S. Fonte.

Tyrėjai mano, kad dirvožemio biologinė įvairovė praeityje buvo struktūriškai nepakankamai įvertinta ir tikisi, kad daugiau dėmesio bus skiriama apčiuopiamam teigiamam poveikiui, kurį sukelia sveika dirvožemio kokybė. Ankstesni tyrimai rodo, kad iki pusės pasaulio biologinės įvairovės yra po žeme.

„Jei savo žemės ūkio paskirties žemę apdirbsime tvariau, galime gauti naudos iš geresnės dirvožemio biologinės įvairovės. Tai galiausiai lemia tvaresnes žemės ūkio ekosistemas, o mūsų tyrimas rodo, kad tai labai įmanoma“, – aiškina pagrindinis mokslininkų grupės tyrėjas.

Vis tik mokslininkai nepataria sliekų naudoti ekosistemose, kuriose jų šiuo metu nėra. Tačiau pasisako už geresnę žemėtvarką tose vietose, kur jie gyveno nuo seno, kad žemės ūkio paskirties žemė duotų daugiau derliaus iš kvadratinio metro, o kartu ūkininkai taptų mažiau priklausomi nuo sintetinių trąšų ir pesticidų.

„Dirvožemis vis dar yra didelė „juodoji dėžė“. Matome, kas iš to išeis, bet dar nesuprantame, kaip tiksliai veikia sistema“, – sako mokslininkai.

ŪP portalo informacija

Asociatyvios 123rf nuotr.