Slyvų priešai – pjūkleliai

Kaip atpažinti?

Nedideli 4–6 mm dydžio rudi ar juodi vabzdžiai, besisukiojantys aplink slyvų medžius, neįgudusiai akiai gali pasirodyti kaip mažos muselės. Įsižiūrėjus atidžiau, galima pamatyti, kad šis vabzdys turi ne vieną plėviškų sparnų porą, būdingą musėms, o dvi tokių sparnų poras.

Slyvų vaisius puola dviejų rūšių pjūkleliai – juodasis (Hoplocampa minuta) ir geltonasis (Hoplocampa flava). Abi rūšys laikomos vienais pavojingiausių slyvų vaisių kenkėjų, nes daro didelę žalą vaisiams, o kontrolės metodai dažniausiai nėra labai veiksmingi. Abi pjūklelių rūšys dažniausiai aptinkamos kartu.

Slyvinio geltonojo pjūklelio suaugėlis – 4–6 mm ilgio, rudai geltonas. Sparnai tamsiai geltoni, su geltonomis gyslomis. Suaugęs juodasis slyvinis pjūklelis šiek tiek mažesnis – 3,8–5 mm ilgio, jo kūnas juodas, sparnai gelsvi, gyslos tamsiai rudos. Abiejų pjūklelių kojos geltonos.

Pjūkleliai palyginti nejudrūs, ypač patelės, kurios saulėtomis dienomis laikosi slyvų žieduose. Suaugę vabzdžiai pradeda skraidyti balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje prieš žydėjimą ir kiaušinėlius deda į žiedų taureles. Iš kiaušinėlių išsirita lervos, kurios geltonojo pjūklelio yra 13–15 mm ilgio, o juodojo – 9,5–11 mm ilgio, turi specifinį kvapą. Jaunos lervos balsvos, su rusva galva, suaugusios – gelsvos.

Išsiritusi lerva įsigraužia į kaulavaisio užuomazgą ir išgraužia minkštimą, pažeidžia dar nesukietėjusį kauliuką. Paskui ji pereina ant kito vaisiaus. Viena lerva gali pažeisti 3–4 kaulavaisius, kurie vėliau nubyra.

Slyviniai pjūkleliai kasmet gausiai išplinta. Pastebima, kad drėgnomis ir šiltomis vasaromis žala būna didesnė. Tokiais metais derliaus nuostoliai gali siekti 60–80 proc. Ankstyvų veislių slyvos nukenčia labiausiai.

Kovos priemonės

Slyviniai pjūkleliai sparčiai plinta, jeigu nėra taikomos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, insekticidai. Dėl insekticidų neigiamo poveikio aplinkai ir joje gyvenantiems organizmams visada patariama rinktis alternatyvias apsaugos priemones arba mažinti purškimų skaičių, purškiant tik tada, kai būtina.

iš alternatyvių priemonių, kad sumažėtų šių kenkėjų gausumas, yra pomedžių ir tarpueilių purenimas iki 20 cm gylio ir pažeistų užuomazgų šalinimas iš sodo. Taip pat labai svarbu rudenį perkasti žemę aplink slyvas, nes taip gali būti sunaikinama dalis žiemojančių lervų. Iš patyrusių sodininkų žinoma, kad prieš žydėjimą anksti ryte nukračius ant audeklo pjūklelių suaugėlius ir juos sunaikinus, galima gerokai sumažinti kenkėjų skaičių.

Kenkėjų kontrolei ir monitoringui galima naudoti lipnias baltas gaudykles. Jas pasitelkus sugaudoma dalis šių vabzdžių, sumažėja pažeistų žiedų ir vaisių. Taip pat galima nustatyti pjūklelių pasirodymo laiką ir gausumo kitimą. Gaudyklių skaičius priklauso nuo vaismedžio dydžio, gali būti nuo 1 iki 10. Patariama kabinti iki 1,7 m aukštyje, išorinėje medžio vainiko pusėje, nukreiptoje į pietus.

Mokslininkai vis ieško aplinkai nekenksmingų priemonių nuo įvairių kenkėjų. Vienas iš būdų, kaip būtų galima naikinti slyvinį pjūklelį, – entomopatogeniniai nematodai. Tyrimų duomenys atskleidžia, kad slyviniai pjūkleliai yra jautrūs šiems nematodams, tačiau tvirtas kokono dangalas nuo jų apsaugo.

Vis tik yra du trumpi laikotarpiai, kai pjūkleliai pažeidžiami: 1) kai lervos patenka į dirvą ir dar nėra suformavusios tvirto kokono; 2) kai po žiemos suaugėliai išsirita iš kokonų ir rausiasi į dirvos paviršių. Šiais vystymosi etapais sėkmingų rezultatų galima pasiekti naudojant entomopatogeninius nematodus. Tačiau ši apsaugos priemonė dar tiriama. Tikimasi, kad ateityje bus sukurta daugiau veiksmingų kovos būdų nuo slyvinių pjūklelių.

Gabrielė BUMBULYTĖ, Gamtos tyrimų centras

Jolantos TAMAŠAUSKIENĖS ir naturespot.org.uk nuotr.

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.