Sniegas – ne kliūtis kulti kukurūzus

Plotai plečiasi

Iš Meksikos kilę kukurūzai Europą pasiekė XV–XVI a., o Lietuvoje pradėti auginti XVIII a. kaip dekoratyviniai augalai. XIX a. pabaigoje juos augino pašarams. XX a., sovietmečiu, kukurūzų buvo sėjama 80–100 tūkst. ha. Vėliau, baigiantis praėjusiam šimtmečiui, kukurūzų plotai buvo sumažėję iki kelių tūkstančių hektarų. XXI a. jų plotai vėl pradėjo didėti. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2016 m. kukurūzų grūdams buvo deklaruota 40 093 ha. Iki 2025 m. kukurūzų plotai grūdams išaugo iki 62 900 ha.

Kukurūzai yra vertinga kultūra. Jie naudojami ne tik visų kategorijų gyvulių pašarų ir paukščių lesalų gamybai, bet ir pramonėje, iš jų gaminami įvairūs maisto produktai, taip pat biokuras, biodujos bei kiti ne maisto produktai. Dėl plataus kukurūzų grūdų panaudojimo galimybių juos auginti imasi vis daugiau ūkininkų, nors tai ir gana kaprizinga, šilumamėgė kultūra.

Praėjusieji metai kukurūzų augintojams buvo ypatingi. Vyresni ūkininkai prisimena vos vienus kitus, panašius į praėjusius, o jaunesniesiems tai rimtas išbandymas – auginti ar atsisakyti šios kultūros, nes gamtos akibrokštai gali stipriai smogti ūkio finansiniam stabilumui.

Didelių problemų nebuvo

Vieną stambiausių Alytaus r. augalininkystės ūkių turintis Mindaugas Matulionis dirba 700 ha, kukurūzais pernai buvo užėjęs apie 100 ha. Ūkininkui pavyko sėkmingai nuimti visą derlių, paskutiniai kukurūzų laukai buvo nukulti gruodžio 10 d. „Šlapių grūdų vidutinis derlingumas svyravo apie 8–9 t/ha. Derlingumas kaip ir normalus, bet kadangi jie buvo labai šlapi, atskaičiavus visas nuoskaitas ir transportavimo sąnaudas iki Pasvalio bei atgal, likdavo 85–90 Eur/t. Per daugiau nei 20 ūkininkavimo metų yra buvę panašių metų, tačiau dažniausiai gamtos sąlygos daugiau ar mažiau būna palankios kukurūzų auginimui“, – patikino M. Matulionis.

„Mūsų rajono kukurūzų augintojai nepateko į tokią probleminę situaciją. Vienam ūkininkui bėdų kilo pavasarį, kai pasėtų kukurūzų sėklas išlesė varnos. Su derliumi ūkininkams pavyko susitvarkyti sėkmingai“, – džiaugėsi Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Akmenės skyriaus pirmininkė Gražina Gauronskienė.

„Užauginti ir nuimti kukurūzus pavyko neblogai. Neteko girdėti, kad kuris nors rajono ūkininkas dėl gamtos sąlygų nebūtų galėjęs nukulti kukurūzų“, – teigė galvijų pašarams kukurūzus auginantis LŪS Raseinių skyriaus pirmininkas Irmantas Šatkauskas. Jis 18 ha kukurūzų nukūlė rugsėjo pabaigoje. Vis dėlto jam nepavyko išvengti technikos klimpimo laukuose, kaip nutiko ir vėliau kukurūzus pradėjusiems kulti ūkininkams. Kukurūzus I. Šatkauskas augina jau daugiau kaip 10 metų, dirba apie 200 ha žemės ir laiko beveik 100 pieninių karvių, kurių ketina pamažu atsisakyti dėl nestabilių pieno supirkimo kainų ir darbuotojų trūkumo.

Suspėjo iki švenčių

„Kukurūzus pabaigėme kulti likus 26 val. iki Kalėdų. Praėjusių metų sezonas kukurūzų derliaus nuėmimui buvo tikrai sudėtingas. Palyginti su užpernai, su kūlimu vėlavome daugiau nei du mėnesius. Žymiai vėlavęs kukurūzų kūlimas – tik viena bėda. Derliaus kiekis taip pat nedžiugina, nes kukurūzų užderėjo perpus mažiau – apie 4 t/ha“, – dėstė Tauragės r. mišriojo ekologinio ūkio šeimininkas Paulius Macas.

Tauragiškis beveik 10 metų augina apie 40–50 ha kukurūzų. Per tą laiką pasitaikė įvairių sezonų – ir derlingų, ir ne itin, buvo palankių gamtos sąlygų ir sudėtingų, tačiau, ūkininko teigimu, atvejo, kad artėjant didžiosioms metų šventėms kukurūzai dar būtų likę laukuose, jis neprisimena. Ūkininko nuomone, vienintelė problema, kodėl nepavyko nuimti derliaus – didelė drėgmė laukuose ir šalčio trūkumas. Kombainams buvo neįmanoma įvažiuoti į laukus – jie tiesiog skendo, tik gerokai pašalus derliaus nuėmimas pajudėjo iš sąstingio.

„Apie kukurūzų grūdų kokybę galėsiu kalbėti tik po kokio mėnesio, kai bus atlikti tyrimai. Nuimant derlių, ant burbuolių jau buvo matyti pelėsis, o tai nieko gero nežadėjo, tačiau panaudosime ekologinius konservantus ir tikimės, kad viskas bus gerai“, – neprarado optimizmo P. Macas. Ūkininkas kukurūzus augina tik savo ūkio reikmėms – 200 pieninių karvių bandai, juos laiko vadinamosiose rankovėse.

Auginti rizikinga

„Skuodo r. labai nepalankus sezonas buvo ūkininkams, kurie augino kukurūzus grūdams. Su augintiems pašarams susiklostė kitokia situacija – daugelis ūkininkų nuėmė derlių be didesnių trikdžių, bet buvo ir tokių, kurių laukuose kombainus tekdavo tempti dviem ar net trims traktoriams“, – situaciją apibūdino Skuodo ūkininkų sąjungos pirmininkas Andrius Narmontas.

Jis taip pat akcentavo, kad viena priežasčių, lėmusių sudėtingą kūlimą – vėlyvas derliaus nuėmimo metas, esą tai visada rizika: „Ūkininkai, sėjantys kukurūzus, žino, kad jei ruduo bus sausas, ilgas ir šiltas, viskas bus gerai, kukurūzus verta sėti. Bet jei oras bus lietingas, tai kukurūzus bus sunku nuimti, grūdai burbuolėse gali būti sugedę, prastos kokybės, ypač didelio drėgnumo. Praėjusį sezoną kūlimo metu grūdų drėgnumas mūsų rajone siekė 35–40 proc. Stebėtis nėra ko, nes nebuvo tokių dienų, kad kombainai būtų galėję kulti visą dieną, teko „gaudyti“ valandas. Negalėjo kulti net ir tuose laukuose, į kuriuos galėjo įvažiuoti, grūdai dėl dažno smelkiančio lietaus nespėdavo pradžiūti“, – pasakojo A. Narmontas. Jis atkreipė dėmesį, kad pašarams auginamų kukurūzų derlių galima nuimti anksčiau, nereikia laukti, kol burbuolėse grūdai pilnai subręs. Burbuolės pašarams smulkinamos, kai pasiekia tam tikrą brandumo laipsnį, tačiau net ir pašarams skirti kukurūzai praėjusį sezoną buvo prastesnės kokybės, jų užaugo mažesnis kiekis – mažiau burbuolių, žemesni stiebai – nei ankstesniais metais. Vis tik A. Narmontas neabejojo, kad, nepaisant įvairių aplinkybių, pašarams auginamus kukurūzus galima nuimti mėnesiu ir daugiau anksčiau, nei auginamus grūdams.

„Kukurūzams praėjusį sezoną trūko šilumos ir buvo per daug drėgmės. Juos užauginti mūsų klimato zonoje gana rizikinga. Jei būtų priešingai, kukurūzų plotai būtų gerokai didesni. Jei klimatas dar labiau keisis, dar labiau atšils, tada jų auginimas pasiteisins. Kol kas masinio auginimo, kaip kitų grūdinių kultūrų, nėra ir, manau, artimiausiu metu nebus“, – įsitikinęs ŪP pašnekovas.

Kulti neapsimoka

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 20 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.