Sodo namelyje galima gyventi ištisus metus

Šiandien, kai daugelis gali laisvai dirbti iš namų, o esant karštam ar netgi darganotam orui norisi būti arčiau gamtos, sodo namelis tam gali būti puiki išeitis. Tik reikia, kad jame galima būtų apsistoti bet kuriuo metų laiku.

Reikalinga šilumos izoliacija

Esminis dalykas, nuo kurio reikėtų pradėti norint  vasarnamį paversti tinkamu bet kuriam metų laikui – efektyvi šilumos izoliacija.

„Apšiltinus sodo namelį tinkamomis medžiagomis, galima ne tik užtikrinti komfortą ir šilumą žiemą, bet ir neleisti karščiui patekti į pastatą vasarą, kai  patalpos yra vėsinamos. Namelį apšiltinus sandariomis medžiagomis, šaltuoju metų laiku į lauką neišleidžiama šiluma, šiltuoju – vėsus oras“, – sako Kingspan Insulation“ atstovas Lietuvoje Marius Kačinauskas.

Iš lauko ar iš vidaus?

Norint apšiltinti tiek medinį, tiek mūrinį sodo namą, visų pirma reikėtų apsvarstyti  galimybes šiltinti pastatą iš lauko. Praktika rodo, kad išorinis apšiltinimas leidžia  pasiekti idealiausią efektą ir maksimaliai sumažina galimų nuostolių riziką.

„Šiltinant iš vidaus atsiranda labai daug niuansų, kurie gali padaryti  daugiau žalos, nei naudos. Atsiranda drėgmės, pelėsio pavojai, todėl specialistai dažniausiai rekomenduoja šiltinti iš lauko. Žinoma, daugiau tai tinka naujai statybai,  tačiau renovuojant kartais neišvengiamas ir vidinis apšiltinimas“, – pasakoja M. Kačinauskas.

Galimybės ir rizikos

Jeigu nėra galimybių apšiltinti pastato iš lauko, prieš pradedant vidinį apšiltinimą, būtina įvertinti pastato vėdinimo sistemą. Naudojant efektyvias medžiagas, kurios pasižymi ne tik šilumos savybėmis, bet ir yra labai sandarios, šiluma negalės išeiti iš pastato per jo konstrukcijas.

„Tačiau kartu su šiluma pastate liks ir natūrali drėgmė, kurią prikvėpuojame. Kad ją pašalintume, reikia įrengti rekuperacinę sistemą arba ieškoti kitų galimybių. Tai gali būti langai su mikroventiliacija ar papildoma buitinė rekuperacija, kuri lengvai montuojama į sieną. Vėdinimas yra esminis dalykas, kurį reikia užtikrinti prieš sandarinant pastatą, nes kitu atveju oras nejudės,  atsiras drėgmės, pelėsio rizika, galinti pakenkti ne tik pastatui, bet ir jo gyventojams“, – pataria specialistas.

Kokias medžiagas rinktis?

Kai pastatas šiltinamas iš vidaus, reikia stengtis naudoti kuo plonesnę papildomą izoliacinę medžiagą. Pasak M. Kačinausko, geriausia, kad ji siektų iki 5 centimetrų.

„Jeigu labai storai apsišiltinsime pastatą iš vidaus, šiluma nepasieks jo sienų konstrukcijų ir nepavyks išstumti drėgmės,  ji liks viduje ir sukels drėgmės ir pelėsio riziką. Plona izoliacinė medžiaga svarbi ir tais atvejais, kai norima išsaugoti pastato vidaus erdvę – kuo plonesnis sluoksnis, tuo daugiau erdvės lieka“, – tikina M. Kačinauskas.

Nepamirškite lubų

Papildomas lubų apšiltinimas reikalingas tada, kai per jų nesandarumus  išeina daug šilumos. Todėl svarbu pasirinkti tokias medžiagas, kurios užtikrintų sandarumą. Rekomenduojama naudoti sandarius ir efektyvius, pavyzdžiui, „Therma“ grupės gaminius, kurie iš abiejų pusių padengti folija, kartu jie yra ir garo izoliacija. Tai padės užtikrinti visišką pastato sandarumą, kad šiluma neišeitų per lubas. Pasirinkus tinkamą medžiagos storį, galima ir dar labiau padidinti šilumines savybes.

Tiesa, neretai pasitaiko atvejų, kai gyventojas, pradėjęs lubų apšiltinimą, pamiršta, jog jam reikės išvedžioti elektros instaliaciją ar rekuperacinę sistemą ir pasirenka sprendimus su galutine apdaila, pavyzdžiui, gipsą.

Reikėtų numatyti iš anksto

„Pirmiausia reikėtų numatyti visus darbus, kurie laukia įrengiant lubų apdailą, galbūt ir papildomą instaliaciją. Kartais gal geriau naudoti plokštes be dalinės apdailos, kurios užtikrins sandarumą ir apšiltinimą, o vėliau, bus įrengtos tarpinės lubos, išvedžiojama visa instaliacija ir tik tada prisukamas gipsas“, – sako M. Kačinauskas.

Pasak specialisto, šiandien daugeliui kyla klausimas, ką geriausia šiltinti, kai yra neapšiltinta palėpė – šlaitą (stogą) ar horizontalią perdangą (lubas)? Tai priklauso nuo žmogaus poreikių. Jeigu planuojama, kad palėpė ateityje bus naudojama  įrengti kokią nors erdvę,  reikėtų šiltinti stogą. O jeigu palėpėje  niekada nebus gyvenamosios patalpos, tada ekonomiškiausias ir paprasčiausias sprendimas – iš palėpės arba iš stogo viršaus apšiltinti visą horizontalų pagrindą, išklojant izoliacinėmis medžiagomis.

Svarbu ir grindys,  ir langai

Įrengti grindų apšiltinimą renovacijos metu galimybės susiaurėja, nes reikia išsaugoti pastato erdvę ir grindų lygį. Jeigu jaučiamas šaltis, kuris nuo grunto sklinda į patalpas ir taip šaldo grindis, rekomenduojama pakeisti senąsias izoliacines medžiagas į tokio paties storio naujesnes ir efektyvesnes. Pasak M. Kačinausko, tai suteiktų du kartus didesnes šilumines savybes ir užtikrintų daug geresnį sandarumą, nei prieš tai buvusios medžiagos.

Siekiant pritaikyti savo sodo namą visiems metų laikams, ne mažiau svarbu pagalvoti apie duris ir langus. Per jų nesandarumus patiriame didžiausius šilumos nuostolius – apie 35 proc. Ekspertų nuomone, net ir nedidelė investicija į langų ir durų sandarumą gali padėti išsaugoti šilumą ir taupyti tiek energijos kaštus, tiek išsaugoti namo komfortą.

Papildomai apšiltinus sodo namą ir atsižvelgus į visas specialistų rekomendacijas, lieka paskutinis žingsnis – pasirūpinti bent minimaliu pastato šildymu. Tai gali būti tiek elektrinis prietaisas, tiek kietojo kuro krosnelė. M. Kačinausko teigimu, svarbu, kad pastatas būtų šildomas, o apšiltinimas sandariomis medžiagomis, sandarūs langai ir durys užtikrins, kad šiluma namelyje laikytųsi kuo ilgiau ir sodo namelis būtų tinkamas gyventi ištisus metus.