Sodyba šlaite kuria savas istorijas

Originali vieta

Nuo Drąseikių atodangos atsiveria nuostabus Neries posūkis, matyti statūs atodangos šlaitai, kuriuose įsikūrusi Kauno r. sodų bendrija „Smiltelė“, apgaubta kvepiančių pušynų, primenančių pajūrio gamtą. Ten Pakalnės gatvė leidžiasi žemyn link užtvenkto upelio – nuostabaus grožio tvenkinio. O pakeliui dėmesį traukia išmoningai šlaite įkurta Vilioetos sodyba.

Banguotame reljefe įrengtas maždaug 20 arų sklypas. Pasak kūrėjos, atrodo įdomiau ir jaukiau, ne taip monotoniškai nei išsidėstęs lygiame. Nors prieš 43 metus pradėjus kurtis šioje vietoje, su šviesaus atminimo vyru Algirdu teko nemažai paplušėti, kol įrengė atraminę sienelę žemesnei terasai, takus, laiptus, vandens baseiną, kitus architektūrinius elementus ir harmoningai sujungė į visumą.

„Kurdami sodą, stengiamės pasiekti pusiausvyrą, todėl pirmenybę teikėme lietuviškam klimatui tinkamiems daugiamečiams augalams, poilsio vietai ir artimiems žmonėms, vakaro apšvietimui ir židinyje spragsinčioms linksmoms ugnelėms“, – pasakoja Vilioeta.

Langinėse tulpės

„Prie vartų pasitinka karpoma vakarinių tujų gyvatvorė, aplinką puošianti visus metus. Sklypas šlaite, todėl reljefą atkartojanti gyvatvorė išdėstyta žemėjančiai, – pasakoja sodybos šeimininkė. – Kad tujos atrodytų įdomiau – suformuoti bokšteliai, kviečiantys užsukti į sodą. Senųjų obelų gretos stipriai sumažėjusios, todėl daugiau erdvės liko vejai, mažam medelynui, kur auga dekoratyvinių augalų sodinukai, svarainiai ir kiti sodo augalai. Prieš keletą metų nušalęs trešnės medis, dabar tarnauja kaip atrama laipiojančiai hortenzijai.“

Ne dažnoje sodyboje pamatysime išdrožinėtas langines, tad tik įėjus į Vilioetos kiemą akį patraukia namo langai. Pradžioje buvusios natūralios medienos spalvos, tik nulakuotos, vėliau keičiantis spalvai, langinės padažytos: tulpės nubalintos, o fonas padengtas ruda spalva. Pavasarį, kai darželyje pražysta tulpės, namo ir augalų duetas atrodo itin efektingai. Prie meniškų langinių dera ir grakštus baltas suolelis.

Namo užuovėjoje žaliuoja europinis kukmedis, žvynuotasis kadagys ‘Meyeri’, svyra europinio maumedžio ‘Pendula’ vėduoklės, atramomis ir sienelėmis plinta laipiojančios hortenzijos ir gebenės lipikės. Prabudus gamtai, mėlynais žiedeliais pasipila žiemės, o vasarą melsvai violetinių žiedų jūra pražysta levandos, svaiginamu aromatu apgaubiančios visą sodybą. Ir tai tik maža dalelė darbščių rankų sukurto kraštovaizdžio.

Vilioeta prisimena, kaip dėl kontrastingo reljefo buvo išskirtos kelios vietos, kuriose „susibėga“ takas, aikštelė, atraminė sienelė, lauko laiptai. Šalia įrengtas vandens baseinas, kurio labai norėjo sodybos šeimininkė, ir romantiška poilsio vieta, ją gaubia svyrančiais vynmedžiais apželdinti ovalūs metaliniai rėmai. Iš originalių medžiagų gimė ir stalas – pagrindui tiko seno medžio kelmas ir ant viršaus uždėtas apvalaus stiklo lakštas, atkartojantis vandens lelijų ir kitų augalų lapų formą. Gamtos idėją sodyboje sustiprino aikštelę ir kai kuriuose takus išgrindus iš pajūrio atkeliavusiais, bangų nugludintais akmenukais.

Baseino barjeras – atraminė sienelė

Viena didžiausių Vilioetos svajonių buvo vandens telkinukas su vandens lelijomis. Jam parinkta vieta nebuvo pati patogiausia, nes nuožulniai leidosi žemyn. Tad teko išlyginti banguotos formos baseino vietą, sustiprinti šlaitą ir iš lauko riedulių išmūryti akmeninę sienelę. Ji atskiria skirtingo lygio žemės paviršius, prilaikydama aukštesnįjį, sutvirtina ir papuošia šlaitą, leidžia geriau prižiūrėti sklypą ir optimaliai jį išnaudoti. Kūrybine gyslele apdovanota sodybos šeimininkė ne tik kantriai dėjo akmenį ant akmens, bet ir suformavo nišas, apželdino dekoratyvinėmis lianomis – laipiojančiąja hortenzija ir stambiažiede ląstūne. Kodėl nišos – juk lygi siena paprasčiau?! Seniau sienelė skyrė daržą nuo poilsio zonos, o dabar apie 2,5 aro levandų lauką, nes daržovių augina mažai. Tad ilsintis prie stalelio vynmedžių pavėsyje, ganant akimis vandens raibulius, raminamai veikia tiek pro nišas sklindantis levandų aromatas, tiek pro jas atsiveriantys violetiniai paveikslai.

Prieš mūrijant atraminę sienelę, vyras įrengė gilius, daugiau nei metro gylio pamatus, kad žiemos įšalas neiškilnotų pamatų ir statinys nesuskiltų, taip pat laiptus, kurie jungia ne tik skirtingus terasos lygius, bet ir puošia aplinką. Darbštųjį Algirdą primena ir jo rankomis iš akmenų bei medienos pastatyta pavėsinė.

Šiuo metu jau sunku įsivaizduoti sodybą be hortenzijų, ypač šluotelinių. Kiek rečiau matomos laipiojančiosios. Prie Vilioetos akmenų sienelės šis lianinis augalas atrodo kaip žydintis medis. Prie mūro sienos (kaip ir prie namo) tvirtinasi orinėmis kimbamosiomis šaknimis – taip geriau laikosi, nes šakotam stiebui reikalinga atrama, ir užauga iki 15 m aukščio. Žydi liepą–rugpjūtį. Žiedai labai kvapnūs, nėra tokie puošnūs, kaip kitų hortenzijų, bet skydiškuose žiedynuose atrodo kaip puokštės. Pasodinus laipiojančiųjų hortenzijų žiedų galima sulaukti trečiais metais, o gausiausiai žydi po 5–6 metų.

Netoliese želianti stambiažiedė ląstūnė taip pat nemenkas lianinis augalas, užaugantis daugiau nei 10 m. Prie atramų tvirtinasi kaip ir laipiojančioji hortenzija. Ji išsiskiria plunksniškais lapais ir ryškiais raudonai oranžiniais žiedais. Žydi liepą–rugpjūtį, o pavienių žiedų būna ir rugsėjį. Geriausiai auga prie pietinių ir pietvakarinių namo sienų, užuovėjoje.

Algirdo statytą pavėsinę puošia mėlynžiedė raganė – viena iš gražiausių šių augalų rūšių. Dideli, nusvirę, melsvai violetiniai, plataus varpelio formos žiedai ir sodriai žalia lapija atrodo itin dekoratyviai. Gausiai žydi nuo birželio iki rugsėjo ant vienmečių stiebų. Tinka verandoms, sienoms, pavėsinėms papuošti. Ypač gražiai atrodo šiais augalais papuoštos tinklinės tvoros.

Kvapnieji maišeliai keliauja po pasaulį

Kaip daugelis buvusių kolektyvinių sodų savininkų, taip ir Vilioeta su vyru buvo užveisę nemenką daržą. Tačiau dabar jo vietoje pamatysime ne žaliuojančias, bet violetines lysves. „Prieš 14 metų iš Prancūzijos parsivežiau tikrosios levandos (vienintelė Lietuvoje nenušąlanti rūšis) krūmą. Jis ir dabar auga mano levandų lauke, – šypsosi pašnekovė. – Iš šios „mamytės“ sėklų ir auginių užveisiau daugybę naujų augalų ir išplėčiau plantaciją. Kasmet džiovinu jų žiedynus ir ruošiu kvapnius maišelius.“

Kūrėjos nunerti ir išsiuvinėti levandų maišeliai keliauja į Prancūziją, Angliją, Airiją, Vokietiją, Graikiją, Ameriką, Australiją.

Bet kol levandos nežydi, aplinką puošia ir aromatus skleidžia svogūninės gėlės, bijūnai, vilkdalgiai, viendienės, lelijos, vėliau saulakiai, įvairios vienmetės gėlės.

Prie vandens verda gyvenimas

„Dekoratyvinis baseinas sodybai suteikia gyvybės, puošnumo ir maloniai nuteikia veidrodinio paviršiaus atspindžiai. Telkiniui parinkome gamtinės pupos formą. Įrengėme žemesnėje sklypo vietoje, aprėminome akmenimis, todėl natūraliai įsilieja į aplinką, – pasakoja sodybos šeimininkė. – Jis apšviečiamas pietryčių ir pietvakarių saulės, vidurdienį dengia tujų šešėlis. Į molio gruntą pasodinau geltonžiedžių, rausvažiedžių ir prisirpusios vyšnios spalvos vandens lelijų, kad baseinas natūraliai įsilietų į aplinką. Augalai ir žiemoja baseine, nes jis pakankamai įgilintas. Atkartodamos lelijų lapų formą, pakrantėje veša bergenijos, pavasarį vaizdą paryškindamos rožiniais žiedais.”

Pasak Vilioetos, baseinėlis prie savęs suburia ne tik augaliją, vos atšilus orui čia užverda smagus gyvenimas – greitai įsikuria sraigutės, vabalai, drugiai, varlės. Ant lelijos lapų nutūpę maži paukštukai numalšina troškulį – natūrali ir patogi girdykla. Smagu būna stebėti jų gyvenimą, gėlių žydėjimą, vandens raibuliavimą, rasti ramybę ir pailsėti.

Arti baseino lapuočių nėra, kad neužstotų saulės lelijoms ir lapai neterštų vandens.

Spygliuočių ir lapuočių spalvos

Dar viena laipiojanti hortenzija puošia Vilioetos išsaugotą nudžiūvusio medžio kamieną. Tai tarsi akcentas kompozicijos, kurią papildo spygliuočiai: melsvai žaliu apdaru pasipuošę šliaužiantys kadagiai, lizdinės formos paprastosios eglės, sodrios aukso spalvos ir taisyklingos piramidės formos vakarinės tujos ‘Golden Smaragd’, žalsvai melsvi lausono puskiparisiai.

Linksmumo ir gyvumo sodui suteikia spalvingieji lapuočiai. Putinalapio pūslenio ‘Dart’s Gold’ lapai pavasarį ir pirmoje vasaros pusėje tamsiai geltoni, vėliau gelsvai žali. Ryškialapis putinalapis pūslenis ‘Diabolo’ visą vegetaciją išlieka tamsiai purpurinės spalvos, o birželį pražysta baltais žiedais.

Ryškiu purpuru visą vasarą džiugina Tunbergo raugerškis ‘Atropurpurea’. Žydi smulkiais geltonais žiedeliais, vėliau užmezga pailgas raudonas uogas, dekoratyviai atrodančias net žiemą.

Nuo vasaros iki vėlyvo rudens baltais, 10–18 cm dydžio burbulais žydinčios šviesiosios hortenzijos ‘Annabelle’ taip pat neleidžia praeiti nestabtelėjus. Žydus šie augalai krauna ant pirmamečių ūglių, todėl vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį sodybos šeimininkė juos nugeni.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Vilioetos Grinienės ir Rūtos Vaitkevičiūtės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.