„Sofos“ ūkininkavimas: būti ar nebūti?

Pinigai – už žolę

Socialiniuose tinkluose neliko nepastebėtas toks įrašas: „Aš nežinau kodėl, bet man valstybė moka už tai, kad turiu kaimą, o ten auga žolė. Suvedi į sistemas, kad auga žolė ar dar kas nors, o už tai atkeliauja pinigėlis. Nėra baisiai daug, bet vis į sąskaitą, ne iš jos. Jei gerai pamenu, jau netrukus turėtų ateiti ir žemės mokestis. Teks trečdalį sumos jam palikti. Kita paskatinimo dalis atiteks žolės pjovimui, nes už dyką ana nesipjauna. Tai kaip ir tas ant to išeina. O tie, kurie laiko karves ir kitas ožkas bei avis, irgi gauna pinigėlių. Dar už kokius tai kviečius, kitokias grūdines kultūras, kurios taip pat generuoja pajamas parduodant, valstybė nepagaili išmokų. Geras dalykas tas kaimas.“

Toje pačioje socialinio tinklo paskyroje galima perskaityti ir kito ūkininko komentarą, užkabinantį „sofos“ ūkininkus. Jis teigia, kad gamyba užsiimantys žemdirbiai nuolat prašo, jog avansinės išmokos pasiektų kuo greičiau ir ypač tada, kai situacija žemės ūkyje būna ekonomiškai sunkesnė. Deja, ūkininkas nežino, kad prašyti, jog avansinės išmokos „atskristų“ kuo greičiau, nėra kieno – Europos Sąjunga (ES) yra nustačiusi bendrą visoms valstybėms narėms avansinių išmokų pradžios datą – spalio 16-ąją. „Svarbu subalansuoti piniginius srautus, dengiant įsiskolinimus už trąšas, augalų apsaugos priemones ir kt., – toliau teigia šis ūkininkas. – Tačiau akivaizdu, kad stengiamasi, jog pinigai pirmiausia pasiektų „sofą“. Ši dar atviru tekstu tyčiojasi iš tiesioginių išmokų už pasėlius, nesuprasdama, kam jos skirtos ir dėl ko – tiesiog, ateini ir pasiimi už nieką. Nenormali situacija.“

Jeigu smulkus, tai „sofos“?

Šią nuomonę toje pat diskusijoje pakomentavęs vilnietis, Vilniaus universitete dirbantis dr. A. S. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. pastaba), sutiko išsamiau pasidalyti savo mintimis ir su „Ūkininko patarėjo“ skaitytojais. Jis apžvelgė daugiau problemų, susijusių ne tik su „sofos“ ūkininkais, bet ir su pačiais smulkiausiais ūkininkais. „Esu labai smulkus ūkininkas, – teigė vilnietis. – Turiu 2 ha žemės ir norą įkurti sodą, kuris, matyt, išsipildys 2026 m. Sodo vizija gimė kaime, kuriame yra 0,2 ha žemės, ir joje prieš aštuonerius metus įveisiau kaulavaisių sodelį. Toks užsiėmimas patinka, nes leidžia pailsėti nuo protinio darbo, plius – fizinė veikla. 2 ha žemės įsigijau prieš keletą metų, bandžiau didinti valdos ekonominį dydį (VED). Neslėpsiu, kad tam specialiai auginau moliūgus, bandžiau parduoti. Pasirodo, kad toks darbas irgi yra sunkus, ypač kai pradedama nuo nulio, nes viską reikia padaryti pačiam – be jokios valstybės pagalbos. Paskolos irgi specialiai neėmiau, nes turiu viziją, kad ūkis turi save išlaikyti.“

Pašnekovas ŪP dar pasakojo, kad jam sekėsi sunkiai, nes nespėjo gauti 2014–2020 m. laikotarpio Lietuvos kaimo plėtros programos paramos, kai duodavo 15 tūkst. Eur šimtaprocentinę išmoką. Jis pats už savas lėšas įsigijo mini traktorių, kuris gana brangus, kelis padargus, bet jų dar trūksta. Traktorius genda, jį reikia remontuoti, o tai vėl kainuoja. Bandė laimę ir 2023–2027 m. paramos priemonėje, deja... Ten specialiai ar tyčia „įvelta“, kad sodinukų pačiam sodinti negalima, privaloma pirkti sodinimo paslaugą.

„Na, pabandykite surasti be pažįstamų, be aferos, kad tau pasodintų 2 ha sodą ir kiek jie ims už vieną medelį. Suskaičiavau, medelio pasodinimas kainuoja 5–10 Eur, o medelių reikia pasodinti mažiausiai 2 tūkst. Ir tai – be pačių sodinukų kainos. Dar privalomai reikėjo rasti net tris rangovus. Taip numatyta paramos labai smulkiems ūkiams projektų reglamentuose. O kur dar tvoros tvėrimas apsisaugant nuo laukinių gyvūnų, laistymo sistema, gamybiniai pastatai? Paramos davėjai dar pridėjo, kad privalu mažiausiai dvejus metus vesti dvejybinę buhalteriją. Tokių ūkių VED yra labai mažas ir, manau, valstybė juos specialiai išbraukė iš paramos gavėjų bei paliko stagnuoti, naikintis arba kažką patiems žmonėms daryti tik iš idėjos. Bet juk tai yra šeimos ūkiai, galintys generuoti papildomas šeimos pajamas. Tai yra visi sodai – kaulavaisiai, sėklavaisiai, uogynai, braškynai, vynuogynai ir t. t. Be to, tokie ūkiai žymiai iškelia 1 ha žemės vertę, palyginti su garsiais ir piktais grūdininkais“, – aiškino smulkiojo ūkio savininkas.

Ir piktinosi, kad pagal kai kurių asmenų mąstyseną, jis irgi gali būti priskirtas prie „sofos“ ūkininkų. Mat ūkis – mažas, nerentabilus, jokios paramos, nes VED mažas. „Kad ūkis būtų nors kažkiek konkurencingas, nuo 2025 m. reikia sodinti tai, kas duoda gerą VED. Dabar už moliūgus VED sumažintas, puikiai tiktų česnakų auginimas, bet mano laukas jau išdalytas. Kadangi mano vizija kitokia, tai aš nusprendžiau nesivaikyti jokios paramos ar tiesioginių išmokų ir dirbti tik savo malonumui. Užaugintą derlių parduodu eiliniams žmonėms. Bet šiais metais viskas nušalo ir neužaugo... Man buvo įdomu išgirsti vieno grūdininko lyderio nuomonę apie „sofos“ ūkininkus, nes jie dažnai linksniuojami, net neatskleidžiant apibrėžimo, ką ši sąvoka reiškia. Šį kartą jis irgi kažką parašė, patarė klausti kažkokių formuotojų... Jei jis jau parašė poustą, tai įdomu būtų išgirsti ir B – kokius ūkininkus jis tokiais laiko. Pvz., pasakytų aiškiai ir raiškiai, kad ūkiai iki 2 ha turi būti neremiami, nes jam tai nepatinka. Tada visiems būtų aišku, Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) eitų į ministeriją prakišinėti, kad tiesiogines išmokas gali gauti tik didesni nei 2 ha ūkiai“, – piktinosi ŪP pašnekovas.

Pasak jo, LŪS iki šiol neturi apibūdinimo ar apibrėžimo, koks yra tas „sofos“ ūkis. Ir ar tikrai tie „sofos“ ūkininkai smukdo didžiuosius ūkius? „Pažiūrėkite „YouTube“, kur didieji giriasi, kad traktorius ir kombainus keičia kas 3–5 metus, – kalbėjo smulkaus ūkio savininkas. – Mano nuomone, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) elgiasi tinkamai, kad pievų augintojams duoda pinigų, nes be pievų nebus gyvūnijos, vabzdžių, laukinės faunos, laukai taps monotoniški, o čia dar išlaikoma gyvastis, skirtingi augalai. Pvz., žmogus turi 1 ha pievos, ją deklaruoja, per metus tiesioginių išmokų gauna kelis šimtus eurų. Už tai turi mokėti žemės mokestį. Neturi traktoriaus, bet reikia žolę nupjauti nors vieną kartą per metus. Žolės pjovimas tokiam plotui atsieina 100 Eur. Dar reikės 100 Eur, kad kas nors tą žolę suvyniotų, arba belieka atiduoti dykai tiems, kas turi gyvulių. Tai kiek lieka žmogui? 100 Eur? Ar tikrai „sofos“ ūkis nuo tiek taps turtingas? Tiesioginės išmokos tam ir mokamos, kad žemė būtų prižiūrėta – tiek maždaug kainuoja darbas. Jei produkcija tik žolė – tai tiek ir gauna.“

ŪP pašnekovo nuomone, ŽŪM prie ankstesnių ministrų pataikavo didiesiems, kad jie kuo daugiau pinigų paimtų per visokias nelogiškas programas, o tokių yra daug. „Aš, kaip sodininkas, domiuosi sodų reglamentais, pvz., 2023–2027 m. paramos laikotarpiu atsirado gamtai palankių būdų auginamam derliui apsaugoti. Bet ir ten yra tokių nesąmonių, kaip, pvz., 1 feromonų gaudyklė 1 ha dydžio sode. Suprantate, kad tai nesąmonė, nes taip sugalvota, kad mažiau pesticidų būtų naudojama. Tačiau didieji sodininkai priešinasi, kad juos sužlugdys, nes viena tokia gaudyklė kainuoja 5 Eur. Ar padidės tos išmokos? Pagal mano ūkio pavyzdį, viena gaudyklė turi būti 3–10 medžių, kad nebereikėtų purkšti pesticidais. Arba dar juokingiau – 1 ha reikia pastatyti vabzdžių namelį. Ar įsivaizduojate, ką reiškia mažas vabzdžių namelis 1 ha plote?“ – retoriniu klausimu baigė pokalbį sodininkas.

Visos ES problema

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 24 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.