Spaudimas ūkininkams: gyventojai tikisi pigesnės lietuviškos produkcijos

Siekiant išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai vertina Lietuvos ūkininkų auginamą maistą, asociacijos „CropLife Lietuva“ užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą.

Paprašyti palyginti Lietuvos ūkininkų auginamą produkciją su atvežtine, gyventojai išskyrė lietuviškos produkcijos pranašumus – beveik pusė (47 proc.) mano, kad ji šviežesnė, kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) mano, kad ji skanesnė bei kvapnesnė, o ketvirtadaliui (26 proc.) ji atrodo kokybiškesnė. Visgi tarp bendrai gerų lietuviškos produkcijos vertinimų vyravo nuomonė, kad Lietuvos ūkininkų produkcija yra brangesnė, nei užauginta svetur – taip mano net kas antras (47 proc.) respondentas. Maisto kainoms gyventojai yra jautrūs, kadangi [aprašyti įvardinti svarbiausią kriterijų renkantis sau ar savo šeimai daržoves, vaisius bei kruopas, net beveik kas antras (44 proc.) nurodė – žemą kainą.

„Natūralu, kad kylant maisto kainoms, dairomės pigesnių alternatyvų, tačiau išlieka ir sveikintinas įprotis valgyti arčiau namų Lietuvos ūkiuose išaugintą maistą. Visgi Lietuvos ūkininkai yra veikiami ES rinkos diktuojamų kainų, klimatas nelepina, dirvožemis vidutiniškai derlingas, augalus puola ligos ir kenkėjai, o ūkininkų galimybės apsaugoti derlių dėl vis griežtesnių maisto auginimo reikalavimų yra ribotos. Nenuostabu, kad pateikti į rinką produkciją, kurios kaina būtų konkurencinga yra sudėtinga, visgi iš visuomenės ūkininkai patiria vis didesnį spaudimą tai daryti“, – sako Zita Varanavičienė, asociacijos „Croplife Lietuva“ direktorė.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje viso maisto kainos per praėjusius metus vidutiniškai išaugo trečdaliu ir priartėjo prie ES vidurkio, o atlyginimai kilo dešimtadaliu iki 1184,4 Eur atskaičius mokesčius ir nuo vidutinio euro zonos atlyginimo vis dar atsilieka bene dvigubai.

Užauginti daugiau su mažiau

„ES žemės ūkio sektorius yra bene labiausiai kontroliuojamas pasaulyje, o kasmetinės Europos maisto saugumo tarnybos (EFSA) ataskaitos rodo, jog Europoje valgome išties saugų ir sveiką maistą – naujausiais duomenimis, ištyrus 87 tūkst. maisto ėminių, nustatyta, kad net 96,1 proc. jų atitiko griežtus ES leistinų pesticidų likučių reikalavimus. Visgi pačioje ES valstybės narės reguliuojamos ne vienodai“, – sako Z. Varanavičienė.

Ji paaiškina, kad Pietų Europos valstybėse kelis derlius per metus ir patrauklesnes kainas užtikrinti leidžia ne tik palankesnės klimato sąlygos, dešimtis ar net šimtus kartų didesni ūkių plotai, bet ir platesnis augalų apsaugos produktų asortimentas, o taip pat švelnesnis jų panaudojimo auginant maistą reguliavimas: „pietuose susiduriama su didesne augalų ligų ir kenkėjų įvairove, tad ir pesticidų čia galima naudoti daugiau ir įvairesnių, bet paisant nustatytų normų.“

Lietuva patenka į Šiaurės šalių zoną, drauge su Suomija, Danija, Norvegija, Švedija, Latvija ir Estija. Šiose šalyse sąrašas leistinų žemės ūkyje naudoti augalų apsaugos produktų yra pats trumpiausias, o jų naudojimo kontrolė – pati griežčiausia.

Užauginta Lietuvoje, gražu, pigu

Apklausos rezultatai atskleidė, kad lietuviams svarbiausi kriterijai įsigyjant daržoves, vaisius ar kruopas yra ne tik žema kaina (44 proc.), bet ir graži, sveika išvaizda (37 proc.), o kas trečiam (34 proc.) svarbi ir kilmės vieta – nori, kad būtų užauginta Lietuvoje.

„Deja, Lietuvoje užauginti gražų, sveiką ir įperkamą maistą darosi vis sunkiau. Siekdami Žaliojo kurso tikslų esame linkę prisiimti ne visada pamatuotus įsipareigojimus, ypač tais atvejais kai alternatyvų nėra arba dėl jų verda diskusijos. Lietuvoje jau dabar naudojame mažiau nei ES vidurkis pesticidų, nes esame priskirti Šiaurės Europos zonai, tačiau tiek visuomenei, tiek sprendimų priėmėjams atrodo, kad dar perpus sumažinti jų naudojimą žemės ūkyje yra gera mintis. Iš ūkininkų atėmę būdus apginti augalus nuo juos puolančių ligų ir kenkėjų, negalėsime konkuruoti su šias galimybes turinčiomis rinkomis, lietuviška produkcija, tikėtina, dar labiau brangs ir taps įperkama tik aukštesnių pajamų gyventojams“, – sako Z. Varanavičienė.

Ji priduria, kad siekti Žaliojo kurso tikslų galima ne per draudimus, o didinant ūkio efektyvumą investuojant į tiksliąsias ir skaitmenines technologijas, plačiau taikant gerąsias tiksliosios žemdirbystės praktikas ir derinant biologinius ir cheminius produktus.

Net 70 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai vertina siūlymą perpus sumažinti pesticidų ir trąšų panaudojimą žemės ūkyje siekiant „Žaliojo kurso“ tikslų, tačiau beveik kas antram (45 proc.) atrodo, kad priėmus tokį sprendimą, produkcijos kaina turėtų būti tokia pati, kas trečias (33 proc.) sutiktų mokėti 10 proc. daugiau. Tokį siūlymą dažniau teigiamai vertina aukštojo išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių bei rajonų centrų gyventojai, taigi turintieji didesnę perkamąją galią ir nepatiriantys sunkumų.

Praeitų metų duomenimis, kas penktas Lietuvoje (20,9 proc.) gyveno skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje.

„CropLife Lietuva“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ š. m. balandžio mėnesį. Tyrimo metu visoje Lietuvoje apklausta 1014 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Partnerio turinys

Asociatyvi 123rf nuotr.