Mokslininkai sutelkė dėmesį į gyvūnų elgesį

Šuns lojimas, inkštimas ar uodegos vizginimas yra unikali kūno kalba. Kai keturkojį draugą ištinka nelaimė, šie signalai gali reikšti pagalbos šauksmą.

Tai gali pasireikšti įvairiais elgesio pokyčiais: per dažnu lojimu, žmonių ir kitų gyvūnų vengimu, destruktyviu kramtymu ar net savęs žalojimu, – vardija ženklus, pranešančius apie galbūt prastėjančią keturkojo sveikatą, amerikiečių veterinarijos ligoninės specialistai.

Pavyzdžiui, jei jūsų šuniukas staiga pradeda per daug laižytis, tai gali būti ženklas, kad jam skauda arba jis per daug nerimauja. Panašiai, jei jūsų šuo pradeda šlapintis patalpoje arba rodo agresijos požymius, tai gali būti bandymas pranešti, kad jis blogai jaučiasi.

„Ko gero, labiausiai iškalbingas ženklas yra keturkojo noras neįprastai slėptis. Jei staiga pradeda dažniau nei įprastai ieškoti vienatvės, tai gali būti ženklas, kad sveikata blogėja ir jie ieško saugios vietos pailsėti. Tiesą sakant, sergantis šuo neretai net pasitraukia į tamsias ar ankštas vietas, pavyzdžiui, po lova ar spintoje“, – perspėja Pietų Sietlo (JAV) ligoninės veterinarai.

Neįprastas šunų elgesys sudomino ir kanadiečių Ontarijo veterinarijos koledžo mokslininkus. Naujausi jų tyrimai, kuriuos palaikė Kanados gamtos mokslų ir inžinerinių tyrimų taryba, atskleidė, kad apie ligą savo šunys iš tiesų gali subtiliai pranešti socialiniu elgesiu. Amerikos laboratorinių gyvūnų mokslo asociacijos žurnale paskelbto tyrimo metu nustatyta, kad blogai besijaučiantys šunys rečiau bendrauja su kitais šunimis.

„Gyvūnų elgesys yra vienas geriausių būdų įvertinti jų gerovę“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius dr. Michaelas Bruntas, Populiacijos medicinos katedros doktorantas ir Campbelo gyvūnų gerovės tyrimų centro tyrėjas.

Tyrimo metu kontroliuojamoje aplinkoje buvo stebimos 12 brandžių biglių patelių. Jos buvo šeriamos trijų ėdalų mišiniu, kai kurie buvo užkrėsti Fusarium mikotoksinu. Tai toksinas, kurį gamina pelėsiai ir dažnai randami grūdų pagrindu pagamintame naminių gyvūnėlių maiste.

Tyrėjai keturioms minutėms per dieną paleisdavo augintines į pagrindinį gyvenamojo kambario koridorių, stebėdami jų bendravimą su pažįstamais šunimis. Buvo pastebėta, kad patelės, vartojusios mikotoksinų, mažiau sąveikavo ir rečiau bandė užmegzti fizinį kontaktą su kitais šunimis.

Pasak dr. M. Brunto, tyrimas buvo vertingas, nes buvo tiksliai nustatyta, kaip keičiasi augintinių socialinis elgesys, pavyzdžiui, noras mažiau bendrauti arba neieškoti socialinės sąveikos su kitais šunimis.

Beje, mokslininkų užmojai daug didesni. Jie jau svarsto, kaip pritaikyti tiksliąsias technologijas, kaip sukurti dirbtinio intelekto algoritmus, galinčius padėti užfiksuoti subtilius elgesio pokyčius laboratorijos aplinkoje.

Grupės vadovas atkreipė dėmesį, kad tyrimas buvo sutelktas į vieną šunų veislę kontroliuojamoje aplinkoje, tačiau norėtųsi, kad tolesni tyrimai būtų atliekami ir su kitomis veislėmis įvairiose aplinkose.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.