Specialistai žemdirbius perspėja apie šiųmečio derliaus pavojus

Šalies žemdirbiai pirmiausia skuba sudoroti pagulusių žieminių kviečių derlių. Mat gausiau palijus gali būti dar daugiau nuostolių. Mokslininkai įspėja, kad šiemet tyko ir daugiau nemalonumų – tai mikotoksinai grūduose, pavojingi ir žmonių, ir paukščių sveikatai.

Nemažai naujovių

„Šiais metais javų derlius prognozuojamas tikrai neblogas, tad ir kainos turėtų išlikti konkurencingos. Manau, kad vietiniams ūkininkams nereikės ieškoti supirkėjų kaimyniniuose rajonuose“, – ŪP teigė „Ariogalos grūdų“ direktorius Justinas Ostreika.

Pasak jo, įmonė yra pasiruošusi šiemet supirkti dar didesnius kiekius derliaus – apie 40 tūkstančių tonų grūdų. Iš jų čia pat, Ariogalos paukščių lesalų gamykloje, gaminami lesalai broileriams. Žemės ūkio kooperatyvas „Agroaves Group“, kuriam pavaldi lesalų gamykla, Lietuvoje turi šešis paukštynus. Pastarasis kooperatyvas – antras šalyje pagal išauginamą broilerių kiekį tonomis per metus.

Šiemet „Ariogalos grūdų“ bendrovėje bus nemažai naujovių. Grūdus sandėliuos ne tik bokštuose, bet ir į specialiose „rankovėse“. Ir derliaus priėmimas vyks sparčiau – atvežusiųjų grūdus patogumui, jau patobulinta priėmimo duobė. Ši žinia turėtų pradžiuginti, nes ankstesniais metais susidarydavo tikrai nemažos eilės. Šiemet šalia svarstyklių įrengti šviesoforai, o tai irgi paspartins derliaus priėmimą. „Neturintys galimybių grūdų pristatyti į įmonę savo transportu arba taupantys brangų javapjūtės laiką, galės pasinaudoti papildomomis „Ariogalos grūdų“ paslaugomis – grūdų derlius bus išvežtas tiesiai iš ūkininko kiemo ar laukų. Tam yra paruošti šeši savivarčiai“, – pasakojo J. Ostreika.

Gali pasitaikyti negerų supirkėjų

„Ariogalos grūdai“ – šiuolaikiška ir patikima bendrovė, „Agroaves Group“ narė, praėjusiais metais pelniusi vieną aukščiausių įvertinimų. Portalas rekvizitai.lt šią įmonę pripažino stabilia, patikima, nepriekaištingai vykdančia savo finansinius įsipareigojimus – „TOP įmonė 2019“. Deja, pasitaiko ir kitokių grūdų supirkėjų. Internete nemažai skelbimų, kuriuose ūkininkai raginami parduoti grūdus, o už juos žadama atsiskaityti iškart arba per kelias dienas. Jau yra pasitaikę nemažai atvejų, kai smulkūs ūkininkai tiesiog javų lauke „parduoda“ savo produkciją grūdų supirkėjams, kartais ir be jokių sutarčių, o  supirkėjai delsia sumokėti pinigus arba visai jų nesumoka. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas sakė, kad anksčiau tikrai pasitaikydavo tokių atvejų. „Ūkininkai turbūt jau pasimokė, todėl ir žino, kad partnerius reikia labai atidžiai pasirinkti – grūdus parduoti tik patikimiems pirkėjams. Bene paskutinis toks itin nemalonus įvykis atsitiko su „Rokiškio aliejine“ (buv. „Obelių aliejus“), kai ši įmonė bankrutavo ir už rapsų grūdus liko skolinga ūkininkams apie 2,5 mln. eurų. Pasitaiko ir atvejų, kai grūdus superkančios įmonės susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, todėl vėluoja atsiskaityti už grūdus. Reikia būti budriems, galbūt neparduoti visų savo grūdų vienai įmonei. Aišku, reikėtų kooperuotis ir grūdus parduoti per kooperatyvą. Grūdininkų kooperatyvų dabar Lietuvoje yra nemažai – daugiau nei dešimt aktyviai veikiančių įvairiuose regionuose. Visą laiką rekomenduoju ūkininkams, ypač smulkiems, jungtis prie tokių kooperatyvų ir grūdų pardavimą patikėti juose dirbantiems profesionaliems vadybininkams“, – teigė LGAA vadovas.

„Šiemet – jau ketvirtasis sezonas, kai Ariogaloje superkame grūdus. Per tą laiką nelikome skolingi nė vienam ūkininkui. Žinau, kad kitos įmonės, kiti supirkėjai dar vis išgyvena sunkius laikus, ne vienam jau yra tekę bankrutuoti“, – A. Macijauskui antrino ir „Ariogalos grūdų“ direktorius J. Ostreika.

Kokybei kenkia mikotoksinai

Pirmąjį šių metų žieminių kviečių derlių į UAB „Ariogalos grūdai“ pirmadienį pristatė Gėluvos kaimo ūkininkas Saulius Džiaugys. Bendrovės laboratorijos vedėjos-vyriausiosios technologės, biomedicinos mokslų (agronomijos krypties) daktarės Skaidros Kordušienės teigimu, ūkininko kviečiai atitiko antros klasės reikalavimus. Ji  pastebėjo, kad šiemet ūkininko S. Džiaugio grūdų kokybė yra gera, grūdai buvo išdžiovinti. Todėl negalėjo pasakyti, koks buvo grūdų pradinis drėgnis jo lauke, ar pakankamai aukštas saikas, truputėlį tą klasę „numušė“ glitimo kiekis, bet nenuostabu dėl to, jog pačiuose grūduose pasitaikė dar nesubrendusių žolių grūdelių.

Iš tikrųjų, šiuo metu per anksti pjauti žieminius kviečius, bet šis ūkininkas, S. Džiaugys su broliu, jau antrus metus iš eilės pirmasis atveža grūdus, todėl jam vėl įteiktas diplomas kaip ūkininkui pirmūnui. „Kai kurie grūdų augintojai nori būti būtinai pirmi, bet, aišku, reikia atsižvelgti į pasėlius, – teigė S. Kordušienė. – Pastebiu, kaip ir kiti ūkininkai bando pjauti išgulusius javų laukus ir išvengti pelėsinių grybų veiklos. Šiemet mes, kaip elevatoriaus darbuotojai, truputėlį su nerimo laukiame grūdų. Ūkininkai mato tik iš vienos pusės – jie nori nuimti tik ekstra klasės grūdų derlių, bet nerimą kelia tai, kad grūdai jau yra subrendę, bet yra ir labai daug išgulusių. Pelėsiniai grybai gamina toksinus ir jie vadinami mikotoksinais. Pastaruosius trejus metus lietuviškuose grūduose buvo aptinkami tiktai mikotoksinų pėdsakai. Todėl kokybės kontrolę atliekantys darbuotojai pastebi, jog dėl jų vėl gali atsirasti problemų.“

Pasak S. Kordušienės, neteisūs tie, kurie galvoja, kad mikotoksinai paukščių lesalų gamyboje yra visiškai nepavojingi, – neva žmonės nevartoja paukščių maisto. „Viščiukai visą laiką gauna tik kombinuotąjį pašarą. O jeigu bus užkrėsti grūdai, jie gaus nuodus, pagamintus iš nesveikų grūdų. Ir ūkininkai dažnai sako, kad grūdai gali būti užkrėsti, juose gali būti daug šiukšlinių priemaišų, su pašaliniu kvapu, grūdai gali būti papeliję... Nieko panašaus – įsivaizduokite, kad paukštis užauga maždaug per mėnesį – iš karto matome, kokia buvo pašarų kokybė. O grūdai sudaro didžiąją pašarų dalį, todėl reikalavimai dėl pašarų saugos jiems yra keliami pakankamai aukšti“, – teigė S. Kordušienė

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas