Specialistų poreikis muitinėje niekur nedingo

Lietuvos Respublikos (LR) muitinės įstatyme suformuluota, kad „muitinė turi apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos bei neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, taip pat sudaryti palankias sąlygas teisėtam verslui“. Vis dėlto, atsižvelgiant į pastarųjų metų situaciją, muitinės vaidmuo, pasak Muitinės departamento generalinio direktoriaus Dariaus Žvirono – ir šiek tiek kinta.

„Vis labiau ryškėja muitinės vaidmuo visuomenės apsaugos srityje, ypač taikant tarptautines sankcijas, taip pat tradiciškai išlieka svarbi muitinės fiskalinė (mokesčių rinkimo) veikla“, – sako D. Žvironas, pabrėžiantis, kad „didžioji dalis muitinės klientų yra sąžiningai veiklą vykdantis verslas“.

„Muitinės tikslas šiuo atveju – užtikrinti, kad muitinės procedūros verslui užtruktų kuo trumpiau. Patikimi verslo subjektai gali pasinaudoti muitinės procedūrų supaprastinimais, kurie ženkliai sutrumpina laiką, reikalingą muitinės formalumams atlikti, ir taip suteikia jiems konkurencinį pranašumą rinkoje“, – kalbėjo Muitinės departamento vadovas.

Pokalbis su D. Žvironu – apie tai, kaip keičiasi šios profesijos specifika ir kokių gebėjimų reikia šiandieniniams muitinės specialistams.

– Technologijos ir inovacijos atlieka svarbų vaidmenį pasaulio raidoje, skatindamos ekonomikos augimą, pagerindamos gyvenimo kokybę ir leidžiančios spręsti globalias problemas. Taip pat tai sparčiai keičia įvairius darbo sektorius, didindama jų efektyvumą ir optimizuodama procesus. Kokios inovacijos šiuo metu diegiamos muitinėje ir kaip jos prisideda prie darbo efektyvumo bei operatyvumo?

– Mobilūs rentgenai ir vis tobulėjantys kiti skenavimo prietaisai daro didžiulę įtaką vykdant muitinės funkcijas. Visų pirma, tokios technologijos leidžia patikrinti objektus – ar tai būtų lagaminai, ar automobiliai, ar traukinių vagonų struktūros – jų neatidarius ir neišardžius. Tai sudaro galimybes greitesniems patikrinimams ir mažesniems laiko bei žmogiškųjų išteklių kaštams. Modernių technologijų panaudojimas leidžia kai kuriuos procesus vykdyti su minimaliu žmogaus dalyvavimu.

Pažymėtina, kad naujos technologijos ne sutrumpina muitinės kontrolės veiksmų trukmę, bet ir padeda automatizuoti kai kuriuos rutininius muitinės procesus.

– O kokių naujų gebėjimų reikalauja įgalinta technologinė pažanga iš šiuolaikinių muitinės pareigūnų?

– Technologiškai pažangių įrankių naudojimas muitinės veiklos procesuose reikalauja iš pareigūnų specifinių žinių bei įgūdžių, todėl muitinės pareigūnai nuolatos turi juos tobulinti ir atnaujinti. Įsavinant naują tikrinimo techniką, būtina suprasti šios technikos veikimo fizikinius principus, nes tai svarbu ne tik įrangos naudojimui bet saugiam darbui.

Praktiškai visi veiksmai muitinėje atliekami arba fiksuojami informacinėse sistemose, todėl pareigūnai turi labai gerai jas išmanyti, bei suprasti jų veikimo principus.

– Šiandien dirbtinio intelekto priemonė yra aktuali kasdienėje žmogaus veikloje, šio įrankio pagalba ne tik pakeičiama tradicinė darbo atlikimo metodika, bet ir atveriamos naujos galimybės, padedančios optimizuoti procesus. Ar galime tikėtis, kad robotai ir DI ateityje taps svarbiais muitininkų partneriais kovoje su kontrabanda ir sienų saugumo užtikrinimu?

– Dirbtinis intelektas jau dabar atlieka svarbų vaidmenį. Be abejonės, ateityje jis tik didės. DI pagalba galime automatizuoti procesus, pavyzdžiui, statistinių duomenų rinkimą ir sisteminimą, didelės apimties duomenų analizavimą. Tai visai nereiškia, jog dirbtinis intelektas pakeičia darbuotojus ar jų mums reikia mažiau – paprasčiausiai sukuriama galimybė žmogiškuosius išteklius nukreipti ten, kur dirbtinis intelektas bent šiai dienai negali pakeisti žmonių kūrybiškumo, kritinio mąstymo, vaizduotės, problemų sprendimo.

– Kaip keitėsi muitinės specialisto darbo specifika ir būtinos kompetencijos nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios iki šių dienų? Kaip evoliucionavo šių darbuotojų rengimas, kokie įgūdžiai tapo svarbūs šiandien, nors prieš 30 metų galbūt jie nebuvo tokie reikšmingi?

– Pradžioje tikrai nebuvo mokyklos, kuri greitai parengtų kvalifikuotų darbuotojų. Muitinėje darbinosi labai skirtingų profesijų žmonės: buvo ir pedagogų, ir veterinarų, dalis ateidavo iš gamyklų, kiti prisijungdavo po tarnybos sovietinėje armijoje. Buvo ir iš sovietinės muitinės perėjusių darbuotojų. Žinoma, tuo metu taip pat vyko atranka – ypač buvo vertinami specialistai, turėję teisinį išsilavinimą, ekonomistai, prekybininkai.

Muitinė yra labai didelė organizacija, kurios struktūra pradėjo formuotis nuo Lietuvos muitinės atkūrimo. Muitinės departamentas – aukščiausioji grandis, formavusi muitų politiką, rengusi pagrindinius teisės aktų projektus, sukūrusi struktūrą ir skyrius, atsakingus už tam tikrų muitinės funkcijų vykdymo priežiūrą. Vadovybė stengėsi suformuoti dirbantiems pareigūnams užduotis, suvienodinti teisės aktų taikymą, profesinių įgūdžių formavimą.

Teritorinės muitinės turėjo savo veiklos zonas, kuriose įkurti muitinės postai vykdė jiems priskirtas funkcijas. Priklausomai nuo posto, skyrėsi ir darbo specifika. Dirbant pasienio kelio poste, pagrindinė muitinės funkcija buvo prekių gabenamų automobilių transportu kontrolė, tiek įvežimo, tiek išvežimo atveju. Taip pat ir muitinės deklaracijos ar jam prilyginamo dokumento įforminimas, prekių tikrinimas, kontrabanda gabenamų prekių paieška, transporto priemonių paviršių apžiūra ir pan.

Geležinkelio postuose vykdomos funkcijos yra panašios, tik transporto priemonės skiriasi. Ten prekės gabenamos geležinkelio vagonais, keleiviai taip pat vyksta keleiviniais vagonais, kuriuose atsiranda galimybė paslėpti kontrabandines prekes. Analogiška situacija ir oro uostų ir jūrų uostu postuose.

Atsižvelgiant į tai, buvo kuriama ir muitinės pareigūnų mokymo sistema. Bendrosioms kompetencijoms priskirti dalykai buvo dėstomi visiems pareigūnams, o tolesnė eiga priklausė nuo konkrečiose srityse reikalingų kompetencijų (procedūrų, ginklų gabenimo tvarkos išmanymo ir pan.).

Visgi muitinės pareigūnai ir kiti darbuotojai yra nuolatiniame mokymosi procese, nes keičiasi muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai, diegiamos naujos programos, atsiranda naujų mokymų prievolė. Žinoti iš tiesų reikia labai daug – posto pareigūnai bei pareigūnės turi išmanyti muitinės procedūrų taikymo ypatumus, žinoti ir įforminti muitinei teikiamus dokumentus, gebėti naudotis muitinės kompiuterinėmis programomis.

Šiai dienai muitinės pareigūnai (-ės) turi gerai išmanyti ir taikyti tarnyboje Europos Sąjungos reglamentus dėl sankcijų taikymo Rusijai ir Baltarusijai, kontroliuoti, kad reglamentuose nurodytos prekės nepasiektų šalių agresorių.

Mykolo Romerio universitete (MRU) yra galimybė rinktis į darbą muitinėje orientuotas bakalauro ir magistro studijas, o nuo šių metų sausio 13 d. Muitinės mokymo centre pagal profesinio rengimo programą pradėjo mokytis pirmoji pareigūnų kursantų grupė.

– Dažniausiai naudojamas žodis „muitininkas“, o „muitininkė“ – labai retai, kelia klausimų apie profesijos lyčių pasiskirstymą. Kiek ši profesija yra laikoma vyriška, o kiek tai tik gajus stereotipas, atsiradęs dėl istorinių visuomenės požiūrių ir darbo rinkos struktūrų?

– Vertėtų pradėti nuo to, kad apskritai „vyriškų“ ir „moteriškų“ profesijų idėja yra stereotipinė. Kadangi lietuvių kalboje vyriškoji giminė vartojama ir kaip bendrinė, „muitininkas“ ar „muitininkai“ pasitaiko daug dažniau, tačiau kalba nuolat kinta ir darosi vis įtraukesnė. Keičiasi ir visuomenės požiūris į profesijų skirstymą pagal lytį.

Praėjusiais metais moterys sudarė 55 proc. visų Lietuvos muitinės darbuotojų. Žinoma, šis pasidalijimas nėra vienodas visose muitinės įstaigose. Pavyzdžiui, Muitinės informacinių sistemų centre didžiąją dalį darbuotojų sudaro vyrai (64 proc.), Muitinės kriminalinėje tarnyboje vyrų taip pat yra kiek daugiau (59 proc.), o štai Muitinės laboratorijoje vyrai sudaro vos 20 proc. visų darbuotojų. Iš dalies šie skaičiai atskleidžia, kokias profesines kryptis moterys ir vyrai renkasi.

Muitininko profesiją, turint galvoje tikrinimus postuose atliekančius muitinės pareigūnus, tikriausiai galime laikyti tradiciškai „vyriška“. Kaip analogišką pavyzdį galima paimti tarnavimą kariuomenėje. Ir visgi – pamažu daugėja tiek karių moterų, tiek muitininkių, nes lytis tikrai nėra rodiklis, iš anksto nulemiantis tinkamumą tarnybai. Čia taip pat norisi paminėti, kad Muitinės mokymo centro pirmoje pareigūnų kursantų laidoje moterų yra netgi daugiau nei vyrų.

–Kokių savybių turintys žmonės renkasi karjerą muitinės tarnyboje ir kokių savybių šiai profesijai reikia?

– Na, turbūt svarbiausios savybės yra sąžiningumas ir pilietiškumas. Žinoma, pareigūnų darbo specifikoje yra daug dinamikos, daug įdomių procedūrų ir naudojamų technologijų. Reikia ir nuolatinio domėjimosi, nes tarptautinė prekyba yra turbūt viena iš dinamiškiausių verslo sričių, bet tik įvaldyti priemones bei išmanyti tvarkas neužtenka. Muitininko darbas yra prasmingas, tad savęs įprasminimo troškimas ir noras prisidėti prie Lietuvos gerovės taip pat turi būti stiprus. Būtent perspektyvus matymas padeda prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir įveikti sunkesnius etapus.

Mykolo Romerio universiteto informacija