Sprendžia, ar AE reikalinga Kazachstanui

– Šis projektas numatytas ateičiai – jeigu referendume bus nuspręsta, tuomet atominė elektrinė (AE) bus pastatyta ne anksčiau kaip po 7–8 metų. O kaip Kazachstano pramonė ir vartotojai apsirūpina elektros energija dabar?

– Iš energetikos ministro girdėjau, kad statybos truktų maždaug 10–12 m. Pas mus 65 proc. elektros energijos gamybos sudaro akmens anglies kūrenimo generacija, antroje vietoje – dujų generacija (25 proc.), likusi gamyba – atsinaujinantys šaltiniai.

Yra dvi elektrinių rūšys: hidroelektrinės prie sraunių upių ir šiluminės elektrinės miestuose, kūrenamos kietuoju kuru. Pastarosios, žinoma, yra kenksmingos, nes žmonės gyvena greta energijos šaltinio. Savaime suprantama, todėl ir reikia vystyti AE bei atsinaujinančių šaltinių energetikos sektorius, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai. Kita vertus, mums svarbu išvengti ir elektros energijos deficito – teisingai dirbant energiją generuojančioms įmonėms ir sąveikaujant su sisteminiais perdavimo operatoriais, deficito pas mus nėra.

– Vadinasi, Kazachstano energetinė sistema šiuo metu paremta anglies deginimu. Tačiau AE statybų opozicija prieš tai neprotestuoja – jai svarbu, kad nebūtų statoma AE, kuri, esą, gali pakenkti šalies ekologijai. Tai kas labiau kenkia? Kaip vertinate kalbas apie tai, kad AE yra nesaugios?

– Išties argumentas dėl ekologijos yra gana kuriozinis... Tačiau aš nepasakyčiau, kad yra kažkokia argumentuota opozicija prieš AE projektą – tiesiog yra projekto šalininkai ir priešininkai. Aš priešininkų tezių, atvirai pasakius, nesuprantu ir negalėčiau jų net suformuluoti taip, kaip jie patys jas artikuliuoja. Pažvelkime iš eilės. Štai viena populiariausių tezių, kad pastačius AE, esą, neišvengiamai į aplinką pateks radiacija. Nekalbėsiu apie apsaugos priemones ar naujausias technologijas, tiesiog pažvelkime į dabar egzistuojančią alternatyvą AE. Kaip minėjau, pas mus didžiąją elektros energijos gamybos dalį sudaro akmens anglies generacija. Tačiau anglis angliai nelygi. Mes gaminame elektrą, kūrendami anglis, kuriose yra labai daug šlako, be to, šio proceso metu į aplinką patenka daug kietųjų dalelių. Yra dar viena problema – anglies jėgainės pastatytos dar sovietiniais laikais ir jų technologinė savybė yra tokia, kad kūrenant ne visa anglis sudega. Visa tai kartu su šlakais reikia kažkur kaupti – dažniausiai tai daroma atvirose vietose ar atvirose talpose, priklausomai nuo šlakų pašalinimo metodikos. Kad visa tai neišdžiūtų ir nekeltų dulkių debesų, tokią substanciją reikia užtvindyti vandeniu – kitaip sakant, šis produktas patenka į gruntą ir požeminius vandenis, be to, užima labai daug teritorijos, nes sudeginami milžiniški akmens anglies kiekiai. Žodžiu, norint sumažinti tokį poveikį aplinkai, Kazachstanas mėgina įdiegti pačias naujausias elektros gamybos technologijas ir seka naujausias tendencijas. Į tai įeina ir Paryžiaus susitarimų sąlygų priėmimas, ir pažangiausių ekologinių technologijų diegimas, ir Europos Sąjungos teisės aktų bei ekologinių kodeksų taikymas, ir visi kiti dalykai.

Turiu patirties šioje srityje, nes esu vadovavęs Tarptautiniam žaliųjų technologijų centrui. Todėl, patikėkite manimi, mūsų šalis šioje srityje labai nedaug atsilieka nuo ES standartų. Beje, kartu su kolegomis esame atlikę įvairių Kazachstano energetinių įmonių auditą, kadangi būtent šios srities įmonės turi didžiausią visokių išmetimų į aplinką emisiją. Šio audito pagrindu parengėme išsamią ataskaitą ir sukūrėme atitinkamą žinyną. Jame aprašomos normos, kurias mums teks pritaikyti veikiančiose energetikos įmonėse, kad per 8–9 metus visiškai atitiktume aukščiausius ES standartus.

– Kaip manote, AE priešininkai taip kalba dėl naivumo, dėl negebėjimo suvokti ar susirasti naudingos informacijos, o gal čia egzistuoja kokių nors gilesni geopolitiniai interesai?

– Aš ne politikas, o technokratas gamybininkas, todėl man sunku spręsti. Aš tik girdžiu priešininkų argumentus, bet nepajėgiu jų suprasti. Štai jie sako, kad atomas yra kenksmingas sveikatai. Pagal kokius parametrus? Jie nieko konkretaus neatsako. Todėl svarių argumentų negirdėjau. Esu tikras, kad naujausios kartos branduoliniai reaktoriai absoliučiai atitinka keliamus aukščiausius saugumo reikalavimus. Pavyzdžiui, vokiečiai labai rimtai svarsto sugrįžti prie branduolinės energetikos ir atgaivinti tas jėgaines, kurios buvo uždarytos grynai politiniais sumetimais – ten juk nebuvo jokio poveikio gamtai. Ir jeigu vokiečiai sugrįš, tai tikrai ne tam, kad pakenktų patys sau. Todėl esu tikras, kad ir Kazachstano AE sugebės atitikti visus saugumo reikalavimus. Kas dar tuos priešininkus jaudina? Radiacija? Bet juk mūsų reaktoriai tikrai nebus prastesni, nei tie, kurie dabar veikia Europoje. Jie bus geresni, nes naujesni ir labiau apsaugoti.

– Ar egzistuoja energetinė priklausomybė nuo Rusijos? Ar jaučiate kaimynų įtaką?

– Egzistuoja keletas niuansų. Štai sisteminio operatoriaus duomenys rodo, jog mes iš Rusijos per pirmuosius 9 mėnesius importavome elektros energijos apie 3,6 mlrd. kWh, tačiau kartu esame ir jos eksportuotojai. Čia yra grynai dviejų energetinių sistemų sąveikos problema, nes susiejus rusišką ir mūsų sistemas, gauname nenutrūkstamo energijos tiekimo patikimumo efektą. Kitaip sakant, dabar egzistuojančios jungtys stabilizuoja tiek mūsų, tiek ir Rusijos sistemas. Visi dabartiniai energijos perdavimai iš Rusijos yra susiję su planiniais sistemos remontais, kažkokiais vietiniais tiekimo sutrikimais ir pan. Todėl pirmiausia tai – tiekimo patikimumas, nes tokioje ilgoje tiekimo grandinėje, kaip pas mus, šalies viduje neišvengiamai susiduriame su energijos praradimais. Taigi, klausimas yra ne kiek mes suvartojame rusiškos energijos, o kiek mes už tai mokame. Tarifas, kurį mes mokame už importą, yra aukštesnis, nei tas, už kurį valstybė šią energiją parduoda vartotojui. Todėl, suprantama, siekiant sumažinti išlaidas, mums visiems norisi, jog šio importo tiesiog nereikėtų. Tai ir yra viena svarbiausių AE statybos priežasčių.

– Jeigu valdžia pasirinks „Rosatomo“ projektą, kaip spręsite Vakarų taikomų sankcijų problemą? Juk daugelis AE statyboms reikalingų agregatų bei įrangos yra dvigubos paskirties ir neišvengiamai bus sankcionuota.

– Išties tai yra sudėtinga problema. Mano asmenine nuomone, negalima taikyti sankcijų tokiose srityse, kaip branduolinė energetika, nes tai pirmiausia susiję su visų žmonių, net su visos žmonijos, saugumu. Labai liūdna, kad vyksta šis karas, žūsta žmonės, bet jeigu statysime nesaugias elektrines vien dėl to, kad priimti tokie politiniai sprendimai, tik padidinsime masinės katastrofos riziką. Žinoma, politikų reikalas yra rasti kompromisą, kad būtų užtikrinti milijonų žmonių gyvybiniai interesai ir ateitis. Pateiksiu konkretų pavyzdį: 2014 m. Vakarai jau taikė sankcijas Iranui, Šiaurės Korėjai, tai pačiai Rusijai, tačiau atsirado COVID-19 ir visi staiga apie bet kokias sankcijas pamiršo... Visi tada pradėjo kartu ieškoti sprendimo ir kurti vakcinas, juo labiau, kad žmonės buvo išgąsdinti ir niekas nežinojo, kiek pavojinga ta liga – ar daugelis būtų atsisakęs susileisti iranietišką vakciną, jeigu Iranas būtų pirmas ją išradęs ir duotų šimtaprocentines saugumo bei patikimumo garantijas? Mes „Pfizer“ laukėme metus laiko, o rusiška vakcina atkeliavo kur kas anksčiau ir niekas tuo metu negalvojo, blogai tai ar gerai, sankcionuota Rusija ar ne. Tuo pačiu principu, man regis, reikėtų veikti ir branduolinės energetikos srityje. Kita vertus, dabar tarsi veikia sankcijos, tačiau kosminė programa toliau vykdoma visu tempu – tiek ES, tiek JAV kuo puikiausiai bendradarbiauja su Rusija ir niekas net tokio klausimo nekelia. Todėl tikiu, kad branduolinės energetikos srityje įmanoma susitarti – tik reikia geros valios ir atsižvelgti į eilinių piliečių saugumo interesus.

– Kokią dalį energetikos Kazachstane sudaro žalioji energetika?  Ar vėjo ir saulės jėgainės gali užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę?

– Šiuo metu tai, žinoma, įmanoma tik labai teoriškai ir tai būtų be galo brangu tiek pramonei, tiek ir eiliniams vartotojams. Artimiausiu metu tai nerealu. Šiuo metu elektros tarifai tarp Kazachstano ir Lietuvos, kaip matau, skiriasi maždaug 3 kartus ir anaiptol ne jūsų naudai. Pagal visą logiką, tos investicijos į atsinaujinančius šaltinius grįš per tris kartus ilgesnį laiką ir joks investuotojas nesiryš to daryti... Kodėl pas mus elektra pigesnė? Nes mūsų elektros generacija vykdoma daug pigesnėmis žaliavomis, be to, valstybė taiko kompensacijas vartotojams.

– Jeigu viskas priklausytų tik nuo Jūsų, ką pasirinktumėte AE statybų partneriais? Ar egzistuoja kokia nors technologija, kurią galima būtų pavadinti pačia pažangiausia ar patikimiausia? Kurių šalių projektai Jums atrodo tinkamiausia Kazachstanui?

– Bet kuri technologija, kuri per pastaruosius 10 metų buvo realizuota pasaulyje, jeigu tai buvo padaryta atviro ir skaidraus konkurso būdu, yra tinkama. Tai turi būti rimtų specialistų pasirinkimas, atsižvelgiant į gausybę kriterijų bei parametrų. Bet čia yra vienas niuansas – galbūt artimiausiu metu atsiras dar naujesnių technologijų, tačiau mums turėtų būti svarbu, kad tokia elektrinė kur nors jau būtų atidirbusi mažiausiai 5 metus. Taip pat svarbu, kad tokioje jėgainėje galėtų būti nesunkiai įdiegiami bet kokie technologijos patobulinimai ar pagerinimai. Dabar daug šnekama apie tai, kad galimai elektrinę statys koks nors tarptautinis konsorciumas. Tačiau bet kuris gamintojas jau savaime yra konsorciumas, tik vidinis – jeigu gamintojas savo tinkle sugeba pagaminti visus reikalingus komponentus AE statyboms, tai pasirinkčiau būtent tokį gamintoją. Juk būtų labai neracionalu atskiras dalis importuoti iš skirtingų šalių – tai užtruktų ir galbūt nebūtų įmanoma to padaryti dėl kokių nors sankcijų. Be to, dar yra ir atsakomybės klausimas, jeigu kuris nors konsorciumo dalyvis pristatytų nekokybišką įrangą. Palyginkime tai su automobiliu – štai vokiškoje BMW mašinoje bendras tarptautinis konsorciumas įmontuoja dvigubai silpnesnį rusišką „Lados“ variklį ir jis sugenda. Bandai ieškoti teisybės, o tau pasako, kad konsorciumas čia nekaltas, kreipkitės su pretenzijomis į „Ladą“... Vienas darbų vykdytojas turi būti atsakingas už viską. Kita vertus, nenorėčiau, jog mūsų AE taptų kažkieno bandymų poligonu, kuriame kiekvienas gamintojas bandytų savo naujausią įrangą ir spaudinėtų mygtukus...

– Kaip specialistas pasakykite: kokia vis dėlto branduolinės energetikos ateitis? Kaip ateityje vystysis energetikos sektorius?

– Manau, kad vis didės iš atsinaujinančių šaltinių pagaminamos energijos kiekis – saulė, vėjas ir vanduo įgaus vis didesnę reikšmę. Pageidautina, kad vėjo ir saulės jėgainės turėtų ir ilgalaikius energijos kaupiklius, nes tai suteiktų galimybę kaupti rezervą tam atvejui, jeigu staiga nurimtų vėjas ir kiti šaltiniai pagamintų mažą energijos kiekį. Tai reiškia ir patikimumą įvairių avarijų atvejų arba stichinių nelaimių metu. Kaip dabar atrodo europinė generacija? Jeigu, pavyzdžiui, bendroje energetinėje sistemoje kokia nors šalis atsisako branduolinės generacijos, tai jai energijos trūkumą kompensuoja kitos šalis, įskaitant ir šalis, kurios turi branduolines jėgaines. Todėl, manau, kad tai yra tiesiog gudravimas, nes sistema nėra uždara, visada kas nors kitas atlieka šį darbą ir elektros energiją ta šalis gauna vis tiek, nepaisant to, kokiu būdu ji pagaminta. Kita vertus, manau, jog būtina sukurti bendrą, sinchronizuotą ir patikimą elektros energijos perdavimo sistemą bent jau tarp mūsų regiono valstybių – Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizstano ir Rusijos. Juk tas energijos deficitas visose šalyse atsiranda, priklausomai nuo vartojimo piko arba konkretaus laikotarpio ir netgi gamtos sąlygų.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.