Pateikė pasiūlymus dėl mėšlo tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų
Po Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2021-ųjų sausio, prasidėjo tam tikras chaosas. Viena pirmųjų organizacijų, kuriai buvo mestas šešėlis galimai neteisėtai užsiimant lobistine veikla, buvo LŪS.
Pretekstu tapo 2021 m. sausio 26 d. raštas žemės ūkio ir aplinkos ministrams bei Seimo Kaimo reikalų komitetui „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo įsakymo nuostatų pakeitimo“. Žemdirbiai nepamiršo skandalų, kurie lydėjo mėšlo tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų priėmimą (Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, patvirtintas aplinkos ir žemės ūkio ministro parašais) ir kiek pastangų reikėjo, kad su socialiniais partneriais nesuderintas aprašas būtų atsiverstas naujai.
LŪS prašė atsisakyti nuostatos, kad mėšlas laukuose negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, taip pat palikti galioti nuostatą, jog tirštasis mėšlas rietuvėse lauke gali būti laikomas ne ilgiau kaip 6 mėn. Dar prašė numatyti ilgesnį pasiruošimo naujos redakcijos Aprašui laikotarpį, kad ūkininkai spėtų susitvarkyti mėšlo kaupimo vietas. Galiausiai, sudaryti sąlygas tam pasiruošti dalyvaujant investicinėse priemonėse.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vasario 4 d kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) „dėl galimai neteisėtos lobistinės veiklos“.
VTEK nusprendė...
Tyrimą atlikusi VTEK tų pačių metų rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą...
Komisija pripažino, kad LŪS, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, raštu kreipdamasi „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo įsakymo nuostatų pakeitimo“ ir ministrams pateikdama konkretų pasiūlymą pakeisti aplinkosaugos reikalavimų aprašą, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą.
Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė
Komisijos sprendimą LŪS apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (LAAT). Jo sprendimas buvo nuviliantis. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 11 d. sprendimu skundą atmetė.
LAAT padarė išvadą, kad LŪS yra viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija; jis įregistruotas kaip viešosios naudos nevyriausybinė organizacija.
Teismas VTEK sprendimą pripažino pagrįstu, kadangi LŪS, nors nebuvo registruotas lobistų sąraše (kaip tai nustato Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), raštu siekė daryti įtaką dėl konkretaus teisės akto nuostatų pakeitimo ir tai darė savo iniciatyva. O pagrįsto ir teisėto sprendimo naikinti nėra jokio pagrindo...
Teisingumas vis dėlto yra, tik jo tenka laukti ilgai
Teisingumas visgi yra, tik tenka apsišarvuoti kantrybe – teisingumas aukštai, ir jo laukti tenka ilgai.
Kitaip, iš esmės į situaciją pažvelgė LVAT teisėjų kolegija.
Šiandienos sprendimu teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą – jį pripažino nepagrįstu. LVAT kartu panaikino VTEK sprendimą, pripažinusį, kad LŪS neteisėtai vykdė lobistinę veiklą.
Be to, VTEK privalės LŪS atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurios siekė beveik 5 tūkst. eurų.
LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius: „Šis sprendimas grąžino tikėjimą valstybe“
Jei būtų abejonė, kad elgiamės savanaudiškai ar kaip nors galime pakenkti visuomenei, gal būtume ir nepradėję ieškoti teisybės teismuose.
Aišku, buvo didžiulis nusivylimas, kai pirmosios instancijos teismas savo sprendimu atkartojo VTEK sprendimą. Buvome pajutę kartėlį, todėl apeliacinio teismo sprendimo laukėme su nerimu. Šitas sprendimas grąžino tikėjimą valstybe.
Valdžios institucijos gal funkcionuoja ne visada tobulai... Ūkininkų sąjunga (gal reta tokių pavyzdžių – reikėtų ir daugiau) vis tik yra pilietinės visuomenės atspindys. Varžymas dirbti, reikšti nuomonę įgyvendinant Lobizmo įstatymo nuostatas truputį atrodė keistas. Remdamiesi tokiu įstatymu valdžios žmonės, biurokratai gali dangstyti savo klaida ir neveiklumą, tuos, kurie bando pakritikuoti ar pasiūlyti sprendimo variantus – išvadinti lobistais. VTEK sprendimas buvo apgailėtinas, darbe mums nepridėjo daugiau jėgų, bet kurį veiksmą paskui tris kartus matuodavome.
Smagu, kad dabar turėsim suformuotą teisinę praktiką ir galėsime toliau atlikti pilietinę funkciją teikdami pasiūlymus už teisėkūrą atsakingiems politikams, valdžios institucijoms.
Lobistų sąraše mes kategoriškai atsisakėme registruotis, nors pagal VTEK sprendimą privalėjome. Mes iki šiol to nepadarėme. Žemės ūkio srityje interesų turinčių asociacijų tokių mažuma, iš mūsų kolegų – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija. Sakau „kolegos“, nes esame Lietuvos žemės ūkio tarybos nariai.
Taryboje prieš kurį laiką apie tai diskutavome. Kolegos sakė: be reikalo ietis laužote, geriau susitaikyti ir daryti kaip nutarė politikai. Bet tai mums atrodė nelogiška, kertasi su LŪS principais.
Esame šimtametes tradicijas turinti asociacija. Savo darbu labai prisidėjo prie valstybės stiprinimo. Labai žeidė tai, kad tokią organizaciją verčia savanaudžiais lobistais, turime registruoti savo interesus, kiekvieną pasisakymą, dokumentą – neva tik taip galima apginti visuomenę nuo asociacijų interesų. Vidinė nuostata, vidinis jutimas sakė, kad tai yra neteisinga.
Pirmoji teismo pasižiūrėjo labai biurokratiškai. Šiandienos žinia apie mums palankų sprendimą – tiesiog paguoda.
Civilinėse ar baudžiamosiose bylose yra praktika: jei šalių argumentai maždaug vienodi, teismas linkęs ginti silpnesniojo pusę. Administraciniuose teismuose, kai mes ginčijame valstybės institucijų priimtus sprendimu, tas dalykas rečiau juntamas – dažnu atveju Lietuvos pilietis lieka neapgintas. Pirmosios instancijos teismas, jautėme, labai nesigilino į esmę. Užsispyrimas ieškoti teisybės davė tą geidžiamą rezultatą.
Tai dar labiau motyvuoja prisidėti kuriant pilietinę valstybę. Tokių pavydžių turi būti daugiau. Tai, ko gero, padrąsins ir tuos, kurie yra atsidūrę panašioje situacijoje, nebūtinai lobizmo klausimu – apskritai, ginče su valstybe, valstybės biurokratais. Jeigu piliečiai nuleis rankas, pilietinės valstybės niekada ir nesukursim. Teismus taip pat reikia skatinti dirbti savo darbą. Savo užsispyrimu. Teisybės reikia ieškoti, ir tas kelias nebūna labai lengvas.
Advokatas dr. Algimantas Šindeikis: „Teismas atskyrė, kas yra lobistinė veikla“
VTEK priėmė sprendimą, kad LŪS vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, nes neįsirašė į lobistinės veiklos subjektų sąrašą. Buvo grasinama, kad bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Iš esmės byloje buvo sprendžiamas klausimas: ar tokia nuomonė, kurią išreiškė LŪS, pateikdama savo pasiūlymą (šiuo atveju Žemės ūkio ministerijai, Aplinkos ministerijai, Seimo komitetui) dėl vieno ydingo teisės akto, kuris neatitinka jų bendruomenės interesų, – ar tai galima vertinti kaip lobistinę veiklą, kaip laikė VTEK? Ar teikdama tokią nuomonę LŪS privalo įsirašyti į lobistų sąrašą?
Galvoju, kad čia pirmoji tokia byla, kuri pasiekė galutinę instanciją pagal naują Lobistinės veiklos įstatymo redakciją, kuri įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d.
VTEK sprendė, kad visi asmenys, kurie pasisako oficialiai, siunčia tam tikrus savo dokumentus valstybės institucijoms, tarp jų ministerijoms, Seimui, ir nėra įsirašę į lobistų sąrašą, pažeidžia Lobistinės veiklos įstatymą. Tokia buvo nustatyta pozicija.
Dabar teismui teko šitą klausimą išnagrinėti ir atskirti atvejus, kada yra lobistinė veikla, o kada nėra lobistinė veikla.
LŪS neteikė jokio projekto, neprašė pradėti kokią nors teisėkūros procedūrą, o tiesiog pateikė savo poziciją dėl ydingo teisės akto priėmimo. Tokia veikla pripažįstama kaip LŪS pareikšta nuomonė teisės akto turinio atžvilgiu. Dabar teismas išaiškino Lobistinės veiklos 6 str. 2 p. ir 8 str. 1 d.
Kai pareiškiama nuomonė apie ydingą teisės aktą – tokiu atveju tai nėra lobistinė veikla.
Mes suformulavome savo skunde, kad LŪS nėra tik verslo organizacija, ji jungia ir fizinius asmenis, ir juridinius asmenis, gina visuomenės interesus, kaime gyvenančių žmonių interesus. Taip suformuluoti LŪS įstatai. Tokiu atveju negalima priskirti vien prie verslo organizacijos
Jei organizacijos nori veikti kaip lobistai – pateikti konkretų teisės aktų projektą ir nori, kad būtų pradėta dėl jo priėmimo procedūra, arba organizacija yra tik verslo interesams ginti – tokiu atveju privalo registruotis lobistais. Bet LŪS nėra tokia organizacija
LVAT sprendimo citata
Lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad tokiu reglamentavimu bus užkertamos galimybės slėpti ir vengti deklaruoti tikruosius siūlomų ar priimamų teisės aktų projektų iniciatorius. Bus prisidedama prie didesnio skaidrumo (...) Vis dėlto pažymėtina, kad nurodytu pakeitimu nesiekiama riboti asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešus asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas, atkreipiant dėmesį į netinkamą teisinį reguliavimą. Pavyzdžiui, jei asmuo (raštu ar žodžiu) kreiptųsi į kompetentingą instituciją ar politiką ir nurodytų, kad tam tikras teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl keistinas, toks kreipimasis nelaikytinas lobistine veikla, tačiau laikytinas fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros, todėl toks kreipimasis neturėtų būti deklaruojamas.
(...) juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas”.
123rf, ŪP ir asmeninė nuotr.