Spyna ant Danijos žemės ūkio ministerijos

1 mlrd. Eur gamybai mažinti

Danijoje Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministeriją, kuriai šiemet sukanka 130 metų, keičia Gamtos ir gyvūnų gerovės ministerija. Naikinama ilgametė tradicija ir Danija tampa vienintele ES šalimi, neturinčia atskiros už žemės ūkį atsakingos ministerijos. Jos funkcijos išdalytos naujai įsteigtai ir kitoms ministerijoms.

Tai yra istorinis posūkis šalyje, kur fiksuojamos vienos didžiausių pajamų iš 1 ha ir yra vienas iš aukščiausių darbo našumų žemės ūkio srityje. Danijoje žemės ūkio naudmenos užima daugiau nei 60 proc. visos teritorijos, o žemės ūkio gamyba išsiskiria itin aukštu produktyvumu, technologine pažanga ir griežtais aplinkosaugos standartais.

Visiems žinoma, kad danai yra vieni didžiausių kiaulienos eksportuotojų pasaulyje. Jie užaugina dešimtis milijonų kiaulių per metus, o mėsos pramonė sudaro didelę šalies eksporto dalį. Efektyvumu pasižymi ir pieno sektorius, o pieno gamintojai priklauso tarptautiniam kooperatyvui milžinui „Arla Foods“, kuris diktuoja aukštus kokybės standartus. Danijos ūkiuose yra aukštas mechanizacijos ir automatizacijos lygis: čia plačiai naudojamos skaitmeninės technologijos, tikslioji žemdirbystė, robotizuotos melžimo sistemos ir dronai. Danai garsėja pažangiomis sėklų bei veislininkystės stotimis, kurios kuria ligoms atsparias ir itin derlingas augalų veisles.

Dabar Danija numačiusi reikšmingą žemės ūkio transformaciją iki 2030 m. ir planuoja stipriai mažinti žemės ūkio, ypač mėsos, gamybą. Europos Komisija (EK) jau patvirtino 1,04 mlrd. Eur (7,8 mlrd. Danijos kronų) vertės Danijos schemą, skirtą paremti žemės savininkus, įsipareigojančius savanoriškai pašalinti žemės ūkio ar miškų ūkio žemę iš gamybos, siekiant sumažinti žemės ūkio išmetamų teršalų kiekį.

Danus ištiko šokas

Tokie ketinimai neabejotinai paveiks Danijos žemės ūkį, bet kol kas mūsų žemdirbiai lygiuojasi į danų gamybą, dažnai lankosi pas kolegas ūkiuose, semiasi patirties. Neseniai kartu su grupe kupiškėnų ūkininkų iš Danijos grįžęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narys, LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad važiavo pasimokyti iš jų, nes ten daug kas yra kitaip nei pas mus.

„Šįkart mus šokiravo naujiena dėl Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos naikinimo, o danų ūkininkus ištiko stabas. Jie tiesiog nežino, kaip dabar jiems elgtis. Šitoks didžiulis žemės ūkis, šitiek gamybos, palyginti su Lietuva, ten yra gaminami „kalnai“ produkcijos ir pinigų! Kooperacija taip išvystyta, kad mes turbūt tų aukštumų niekad nepasieksime. Kooperacijoje dalyvauja 26 tūkst. žmonių, o veikla apima 18 šalių, apyvarta yra kosminė“, – danų žemės ūkio gamybos lygį glaustai nusakė LŪS atstovas.

Anot jo, danai pirmiausia yra labiausiai pasipiktinę, kad juos politikai vėl apgavo – prieš rinkimus buvo tartasi ir kalbėta, kad iš tikrųjų daug ką reikia keisti, ir ūkininkai su tuo sutinka, bet tokio kardinalaus posūkio nesitikėjo. Žinoma, kad Danija nestokoja problemų dėl labai intensyvios žemės ūkio gamybos. „Daug gyvulių, trąšų, chemijos, o aplinkui yra daug vandens. Jų ūkininkai sako, kad viską buvo aptarę, bet kad nebus Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos, kuri gyvavo 130 m., tai to nelaukė. Jie mato liūdną perspektyvą, nes nebus į ką kreiptis ir nebus kam ginti šią sritį“, – teigė Z. Aleksandravičius.

Visgi privačiuose pokalbiuose danai svarstė, kad galbūt politikai dar atsipeikės ir susivoks, jog daro didžiulį absurdą ir nesąmonę.

Gyvuliai nepageidaujami

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas, ŪP paprašytas pakomentuoti istorinį Danijos sprendimą, per daug nenustebo: „Juk skandinavai pasižymi sausais, logiškais sprendimais. Be to, dar prieš porą metų Danija, pirmoji ES apmokestinusi išskiriamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus, davė labai aiškų ženklą savo gyvulininkystės sektoriui, pademonstruodama, kad jo buvimas šalyje nepageidaujamas. Ar tai buvo vienintelis signalas, ar jų buvo ir daugiau – sudėtinga pasakyti, galbūt kiti, labiau vietinės reikšmės ir ne tokie stiprūs iki mūsų neatėjo.“

Jis užsiminė, kad vasarį EK buvo notifikuota Danijos valstybės pagalbos schema, pagal kurią numatoma daugiau kaip 1 mlrd. Eur kompensacijų žemės savininkams, nuspręsiantiems pasitraukti iš žemės ūkio gamybos. E. Pranauskas atkreipė dėmesį, kad, kaip rodo detalesnis schemos aprašymas, kompensacijos bus solidžios. O projektas apima nuolatinį ūkininkavimo ekstensyvinimą, tai reiškia, kad žemė nebus dirbama ir nebus naudojami pesticidai ar trąšos. Tai leis atkurti natūralią dirvožemio hidrologiją, sukuriant šlapynes, o tai savo ruožtu sumažins ŠESD ir azoto išmetimą.

Esmė ne pavadinime

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Bronis Ropė svarstė, kad vis tiek Danijoje išliks ES bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), ją kažkas prižiūrės ir valdys. O kokia tai bus ministerija, gal ne tiek ir svarbu – esmė ne pavadinimas, o priskirtos funkcijos. „Kiekviena šalis savaip mato situaciją, bet, manau, maisto gamyba liks kaip svarbiausias dalykas, visi gi supranta, kad be maisto negyvens“, – pastebėjo politikas.

KRK pirmininkas užsiminė, kad ir Lietuvoje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra netekusi dalies funkcijų – žemėtvarkos politikos formavimo, tai dabar priklauso Aplinkos ministerijai. „Šnekėta, kad galbūt Nacionalinę žemės tarnybą reikėtų grąžinti ŽŪM, bet ką dabar kalbėti apie tai, jeigu žemėtvarkos funkcijos perduodamos savivaldai“, – tarstelėjo B. Ropė.

Traukiasi iš interesų lauko

Danijos apsisprendimas atsisakyti Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos gali tapti prastu pavyzdžiu ir kitoms ES šalims. Lietuvoje jau yra pastebėjimų ir komentarų šiuo atžvilgiu. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pastebėjo: „Panašu, kad Danija tapo pirmąja šalimi ES, kurioje po naujos Vyriausybės suformavimo birželį nebelieka Žemės ūkio ministerijos (jeigu tiksliai, ji vadinosi Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerija ir ji gyvavo nuo 1896 m.). Ši ministerija tiesiog panaikinta, o funkcijos išdalytos kitoms, didžioji dalis – Gamtos ir gyvūnų gerovės ministerijai.

Tai žinutė, kad tose šalyse, kur žemės ūkio sektoriaus įtaka ekonomikai labai sumažėjusi, žemės ūkio atstovų interesai traukiasi iš valdžios interesų lauko. Danijoje žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė bendrai prisideda 1 proc. prie valstybės BVP. Ir panašu, kad dar mažės, valdžiai spaudžiant kiaulininkystės sektorių.“

Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvoje žemės ūkio sektoriaus įtaka ekonomikos ir darbo rinkai irgi yra labai stipriai sumažėjusi nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų. „Dar prieš 30 metų beveik kas ketvirtas užimtasis buvo žemės ūkyje, miškininkystėje ar žuvininkystėje, dabar – tik kas dvidešimtas ir, matyt, ta dalis dar mažės. Visuomenėje ir ypač jaunos kartos gretose sektorius tampa dar mažiau suprantamas ir laukia sudėtingas žemės ūkio atstovų darbas, kaip tą ryšį išlaikyti“, – pastebėjo SEB banko ekonomistas.

Į protą atvestų nederlius

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. birželio 19 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.